Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2012

Lea var myrt i Sobibor

de la Penha
 

Lea Judith de la Penha frį Amsterdam ķ Hollandi varš ašeins 6 įra. Lķf hennar var tekiš af henni į hrottalegan hįtt vegna haturs sem gżs öšru hvoru upp ķ Evrópu. Hśn var myrt įsamt 165.000 öšrum trśsystkinum sķnum ķ śtrżmingarbśšunum ķ Sobibor ķ Sušur-Póllandi. Tališ er aš um 200.000-250.000 manns, flest gyšingar, hafi veriš myrtar ķ Sobibor į įrunum 1942-43.

Nś hefur hópur fornleifafręšinga undir stjórn ķsraelska fornleifafręšingsins Yoram Haimis rannsakaš leifar helfararinnar ķ śtrżmingarbśšunum ķ Sobibor. Žeir hafa mešal annars fundiš lķtiš ferhyrnt merki śr įli, sem į hefur veriš slegiš nafn Leu Judith de la Penha. Lea litla hefur lķklega boriš žetta merki, eša taska hennar, er hśn var flutt til Sobibor meš foreldrum sķnum.

Lea Judith de la Penha fęddist žann 11. maķ įriš 1937 ķ Amsterdam. Foreldrar hennar voru Judith de la Penha-Rodriques Parreira og David de la Penha. Žau voru flutt naušug ķ gripavögnum frį Hollandi įriš 1943 til Sobibor śtrżmingarbśšanna ķ Sušur-Póllandi. Žar voru Lea litla og foreldrar hennar myrt žann 9. jślķ 1943.

De la Penha fjöskyldan var stór fölskylda ķ Hollandi fyrir 1940, en meirihluti mešlima hennar var myrtur ķ Helförinni. Eins og nafniš bendir til įtti fjölskyldan ęttir sķnar aš rekja til Portśgals og Spįnar. Frį Portśgal flżšu gyšingar undan trśarofsóknum kažólsku kirkjunnar og annarra yfirvalda į 16. og 17. öld, m.a. til Nišurlanda.

De la Penha 

De la Penha fjölskyldan ķ heimsókn hjį kristnum vinum/ęttingjum. Lea er fremst į myndinni.

Lea de la Penha endaši ęvi sķna ķ gasklefa ķ Sobibor eins og flestir ašrir gyšingar žar. Hśn var ein 4300 gyšinga af portśgölskum uppruna ķ Hollandi sem myrtir voru ķ helförinni. 90% allra sefardķskra gyšinga ķ Hollandi voru myrtar ķ Helförinni og 75% allra gyšinga Hollands, um 101.000 gyšingar frį Hollandi voru sendir til fanga- og śtrżmingarbśša, 96.000 žeirra voru myrtir. 34,313 gyšingar frį Hollandi voru myrtir ķ Sobibor.

Į 17. Og 18. öld voru og uršu sumar af portśgölsku flóttafjölskyldunum mešal rķkustu fjölskyldna Hollands. Į 20. öld var de la Penha fjölskyldan ekki lengur mešal aušugra portśgalskra gyšingaętta Hollands og höfšu žvķ mešlimir hennar gifst śt fyrir hópinn, annaš hvort gyšingum af žżskum og pólskum uppruna, eša kristnum hollendingum. Einn forfašir flestra mešlima de la Penha ęttarinnar var žó mjög rķkur į fé, en žaš var Josef de la Penha kaupmašur ķ Rotterdam, sem eignašist Labrador. Vilhjįlmur 3. af Óranķu, sem geršist konungur Englands gaf Josef de la Penha Labrador įriš 1697 fyrir veitta ašstoš. Gjafabréfiš er enn til. Żmsir afkomendur Josefs de la Penha hafa reynt aš endurheimta Labrador, en įn įrangurs.

Sobibor sh 2001 2
Minnismerki ķ Sobibor. Ljósm. Vilhjįlmur Örn Vilhjįlmsson 2001

Sobibor 2001

Ég kom til Sobibor įriš 2001 meš hópi fręšimanna frį Dansk Center for Holocaust og Folkedrabsstudier (DCHF) ķ Kaupmannahöfn įsamt framhaldsskólakennurum. Viš vorum į ferš um Pólland til aš skoša śtrżmingarbśšir og ašra staši sem tengjast sögu helfararinnar ķ Póllandi. Į DCFH vann ég ķ tvö įr og voru rannsóknir mķnar į örlögum gyšinga ķ Danmörku m.a. til žess aš DCHF var stofnaš įriš 2000.

Hópurinn, sem heimsótti Sobibor haustiš 2001, sį hvernig pólskir fornleifafręšingar höfšu grafiš į żmsum stöšum ķ Sobibor, en nś er svęšiš aš mestu huliš furuskógi. Rannsókn, eša réttara sagt frįgangur pólska fornleifafręšingsins Andrzej Kola viš hįskólann ķ Torun var aš mķnu mati vęgast sagt ekki til mikils sóma og lķtiš hefur birst af nišurstöšum. Hann fann žó hluta fjöldagrafar sem var svo djśp aš ekki var hęgt aš grafa dżpra nišur ķ vegna grunnvatns. Tališ er aš gröfin hafi veriš allt aš 5 metra aš djśp. Lķk voru einnig brennd ķ Sobibor og ķ lok strķšsins voru lķk grafin upp til aš brenna žau. Vegna vangetu Kolas til aš gefa śt nišurstöšur sķnar hafa rannsóknri hans veriš skotspónn sjśkra sįla sem telja og vilja hald aš helförin sé ein stór lygi og samsęri. Žess vegna er gott aš heyra um žęr mörgu nišurstöšur sem rannsóknir undir stjórn Yoram Haimis hafa leitt ķ ljós. Hér er hęgt aš lesa grein eftir hann, žar sem hlutar fyrri nišurstašna af rannsóknum ķ Sobibor eru lagšar fram.

Hola Kola SOBIBOR 2001 2

Hola um 3,5 metra djśp, sem hefur innihaldiš mikiš magn af brunaleifum. Žarna rannsakaši fornleifafręšingurinn Andrzej Kola įriš 2001. Samkvęmt einni grein eftir hann frį 2001 var žarna hśs.  Ljósm. Vilhjįlmur Örn Vilhjįlmsson 2001.

A.Kola plan

Blįa pķlan sżnir gryfju žį sem ég ljósmyndaši įriš 2001. Hśn er kölluš "Building B", en žarna hefur varla veriš nokkur bygging en mikiš var af ösku, kolum  og rusli sem hefur veriš kastaš ķ žessa gryfju.

Hópinum sem ég fylgdi til Sobibor įriš 2001 var tjįš, aš rannsóknunum Andrzej Kolas vęri lokiš, en żmsir fundir höfšu veriš skildir eftir į glįmbekk, og ekki fyllt upp ķ nokkrar holur sušur af žeim fjöldagröfum sem hann fann. Einn menntaskólakennari sem var ķ för meš okkur hafši tekiš brot śr öskju śr bakelķti, sem lķklega er hollensk sem lį meš öšrum fundum į kanti mikillar gryfju. Hann lét mig hafa brotiš og ég geymi žaš enn. Ég reyndi lengi aš hafa samband viš pólska fornleifafręšinginn Kola sem stjórnaši rannsóknunum ķ Sobibor, en fékk aldrei svar. Nś mun ég hafa samband viš Yoram Haimi til aš koma gripnum ķ réttar hendur.

Bagelite Sobibor
Brot śr loki śr bakelķti sem lį į glįmbekk eftir fornleifarannsóknir ķ Sobibor įriš 2001. Ef einhver hefur hugmynd um hvaš WB stendur fyrir vęri ég fekinn aš fį upplżsingar. Ljósm. Vilhjįlmur Örn Vilhjįlmsson 2012.

 

DSCN6524 [1600x1200]
Mynd frį ranssóknum Yoram Haimis ķ Sobibor.
 

Svo talaš sé um fórnarlömb

Žess mį geta, aš sį sem žetta ritar varš ķ Sobibor "fórnarlamb" mannżgra moskķtóflugna, sem réšust į ökkla mķna. Dóttir mķn, Lea, hafši gefiš mér ķ afmęlisgjöf sokka meš mynd af Andrési Önd į skaftinu, sem hśn hafši fundiš meš móšur sinni ķ Netto-verslun ķ Kaupmannahöfn. Ég var einmitt ķ žessum sokkum sem Lea gaf mér ķ Sobibor. Flugan sótti ķ Andrés Önd og stakk hann ķ sķfellu og saug, en žaš var nįhvķtur ökklinn į mér sem varš fyrir baršinu į varginum en ekki öndin. Ég bólgnaši mjög illa upp um kvöldiš og varš daginn eftir aš leita mér lęknis ķ Lublin, meš fętur sem meira lķktust fótum fķls en manns. Mešan feršafélagar mķnir fóru m.a. til Majdanek. Lęknir nokkur į slysadeild spķtala, sem var skammt frį Hóteli okkar. Hann sprautaši mig og gaf mér lyfsešil. Lyfin hjįlpušu strax og eftir tvo daga gat ég aftur gegniš ķ skóm. Eftir žaš kallaši ég lękni žennan sem hjįlpaši mér Töframanninn frį Lublin.


Syria est perdita

Assad soldiers in Palmyra
 

Žessa dagana heyrum viš ķ fréttum um hörmungar sżrlensku žjóšarinnar. Sumir Ķslendingar viršast žó ęrast meira af žvķ aš heyra um örlög pķkanna ķ Pussy Riot hjį keisaranum ķ Pśtonķu. Žaš uppžot getur mašur vonaš, aš séu byrjunin į lokum KGB-veldisins sem tryggir öfgaķslamisma og einręšisherrum völd.

Mikill harmur leggst aš mér žegar ég sé fornleifum raskaš eša žęr eyšilagšar. Žótt mér sé annt um fornleifar og vilji vernda žęr og virša, er mér žó meira illt aš verša vitni af žeirri eyšingu sem Sżrlendingar žurfa aš ganga ķ gegnum vegna einręšisherra annars vegar og öfgatrśar hins vegar. Mannslķf verša žvķ aldrei borin saman viš menningarminjar.

Menningarlaus uppskafningur eins og moršingjasonurinn Bashir al-Assad vķlar ekki fyrir sér aš eyšileggja efniskennda menningu og heimsminjar til aš halda völdum sķnum, ęttarinnar og klķkunnar ķ kringum hann. Hann er aš drepa fólk, og nokkrar fornminjar ķ leišinni er ekkert mįl fyrir hann og ašra strķšsherra.

Mašur žarf aš vera mjög auštrśa einfeldningur eša illa sér ķ sögu Mišausturlanda til aš hafa ekki séš og vitaš um įratuga moršveldi al Assad fjölskyldunnar og hęttuna sem stafaši af henni fyrir fjölda žjóšir, heimsfrišinn og menninguna. Muniš žiš fjöldamorš Hafez al-Assads ķ Hama įriš 1982?  

Einstaka rugludallar, eins og fyrrverandi utanrķkisrįšherra Ķslands, Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir, töldu hins vegar bitastętt aš sękja śrhrak eins og Bashir al-Aassad heim til aš reyna aš tryggja vota drauma mikilmennskubrjįlęšis sumra Ķslendinga um aš komast ķ Öryggisrįš Sameinušu žjóšanna. Markmišiš var aš gerast samreišarmenn og stušningsland hryšjuverkalanda fyrir hégómagirnd sķna. Į fund al-Aassads yngra hélt sama konan sem įšur fór offari žegar fariš var fram į rannsókn į mįli strķšglępamanns sem bjó į Ķslandi, vegna žess aš beišni um žaš kom frį stofnun ķ Ķsrael.

Nś horfum viš upp į, hvernig fólk er brytjaš nišur į Sżrlandi og įstandiš veršur vafalaust enn verra eftir aš frišargęslulišar SŽ eru farnir frį Sżrlandi.

Hin merka borg Aleppo er į heimsminjaskrį UNESCO og nś berast fréttir aš žvķ eyšilegging eigi sér staš į fornminjum ķ borginni. Hér mį sjį hina fornu borg Aleppo fyrir um 100 įrum.

Andstęšingar Bashir al-Assads veldisins eyšileggja hér fornminjar

Mikil eyšilegging į menningarminjum hefur įvallt įtt sér staš ķ tķš al-Assad fjölskyldunnar, sérstaklega į leifum eftir bśsetu gyšinga, en žeir voru fjölmennir ķ öllum stórum sżrlenskum borgum, stundum ķ miklum meirihluta. Hafez al-Assad lét t.d. ryšja burt stęrsta grafreit gyšinga ķ heiminum žegar hann lét gera hrašbraut frį Damaskus til nżs flugvallar sem byggšur var į 7. įratug sķšustu aldar. Enginn mótmęli heimsins heyršust žį. Žess vegna mį furša aš uppskafningslegir embęttismenn UNESCO hafi samžykkt aš aš setja staši į Sżrlandi į WH listann(Heimsminjalistann), žvķ skjölin sem undirbyggja frišunina eru vęgast sagt illa unnin og ekki samkvęmt žeim kröfum sem settar hafa veriš žjóšum į Vesturlöndum sem vildu koma menningarminjum sķnum į WH-listann. Žaš er greinilega ekki sama hvert landiš er hjį spjįtrungunum ķ UNESCO, sem ég hef haft örlķtil kynni af.

Fyrir utan tķšindi af frumstęšri eyšileggingahvöt Bashir Assads og herja hans ķ Aleppo, berast fréttir af eyšileggingu į virkjum krossfara, į moskum, į rómverskum minjum, m.a. mósaķkgólfum. Sem dęmi mį nefna aš skemmdir hafa veriš unnar į mišaldakastalanum fręga, Krak des Chevaliers, sem Saladin nįši aldrei į sitt vald, en fjöldamoršingjanum sem Ingibjörg Sólrśn heimsótti og herjum hans hefur nś tekist aš vinna spjöll į fornri krossfarakapellu sem žar er.

Krak%20des%20Chevaliers
Krak des Chevaliers
Tell Sheikh Hamad 
Rśstasvęšiš ķ Tell Sheikh Hamad
 

Fregnir berast frį sżrlenskum fornleifafręšingum og erlendum sérfręšingum ķ fjölbreyttri menningu fyrri alda į Sżrlandi, um aš leifar assżrķska hofsins sem nżlega hefur veriš rannsakaš ķ Tell Sheik Hamad hafi veriš eyšilagšar. Mikill skaši hefur orši į Al Madiq kastala, sem sķšast féll įriš 1106. Nś skķtur svokallašur uppreisnarher į fornminjarnar og hrópar Allauachbar.

Fręg mósaķkgólf ķ Apamea hafa veriš mokuš upp meš jaršżtu og tvęr fornar sślur śr marmara hafa horfiš žašan nżlega. Andstęšingar al-Assads, žar į mešal illvirkjar śr röšum verstu helstefnu nśtķmans, hafa ķ mörgum tilvikum leitaš vars ķ fornum rśstum, en žaš hefur ekki komiš ķ veg fyrir įrįsir stjórnarhersins. Kastali Ibn Maans fyrri ofan rómversku rśstirnar ķ Palmyru hafa t.d veriš notašar sem herstöš stjórnarhersins og ķ dal kumlanna vestur af Palmyru hefur stjórnarherinn grafiš djśpa varnarskurši į rómverska rśstasvęšinu. Fregnir og myndir sżna, aš herir as Assads hafi ręnt fornum steinlistaverkum ķ Palmyru. Sjį https://www.facebook.com/Archeologie.syrienne (žess ber žó aš geta aš žessari facebooksķšu er greinilega haldiš śti af andstęšingum Assads.

palmyra-muslim-castle-qala-at-ibn-maan-1280x960

Kastali Ibn Maans, sem hefur veriš rįšist į ķ nśverandi borgarstyrjöld į Sżrlandi

Fólk sem elst upp ķ viršingarleysi fyrir öšru fólki, lķfi, menningu og trś annarra, ber heldur enga viršingu fyrir menningarminjum. Žaš er algild regla.


Klaustriš og Gunnar

Fornmenjagaršur
 

Óska ber menningarsetrinu aš Skrišuklaustri ķ Fljótsdal, ja öllum Ķslendingum, til hamingju meš nżja fornminjasvęšiš sem opnaš veršur į 500 įra vķgsluįrstķš klaustursins sem er eftir nokkra daga (sjį hér). 

Varla hefur žaš fariš framhjį nokkrum, aš miklar fornleifarannsóknir hafa fariš fram aš Skrišuklaustri og ekki hefur heldur veriš sparaš į reikningi yfirlżsingaglešinnar. Um tķma mįtti skilja, aš Skrišuklaustur hefši veriš hospķtal fyrir ķnuitakonur frį Gręnlandi, (ķ žį tķš er ķslenska heilbrigšiskerfiš var annįlaš), og jafnvel konu meš "fķlamannseinkenni", sem var kallašur Paget sjśkdómur (sem sumir halda ķ órįši aš hafi hrjįš Egil Skallagrķmsson). Žaš er aušvitaš allt bölvuš vitleysa, eins og var t.d. lķka tilfelliš meš franskan pening sem fannst į Skrišuklaustri og örvarodd sem sagšur var af lįsboga og margt fleira. 

Fyrir utan hinn netta fornmenjagarš, sem nś er bśiš aš hanna į Skrišuklaustri, og sem er til sóma, hafa fornleifarannsóknirnar žar haft įkvešiš skemmtanagildi fyrir žjóšina ķ gśrkutķš undanfarinna sumra. Ekki er žó öllum atrišunum lokiš. Nś vantar grand fķnališ, žar sem fremstu embęttiskonur landsins leggja blessun sķna meš nęrveru sinni.

Hugsżn Skriša

 

Žessi ekki ófķna teikning af hugsżn manna af žvķ hvernig klaustriš hafi litiš śt, er hreint śt sagt kjįnaleg. Ekki hef ég séš neitt ķ fornleifunum eša ķ sparsömu myndefni aldanna į eftir sem bent getur til kirkju eins og žeirrar sem er sett fram ķ žessari hugslettu. Žetta er hugmynd sem ég bżst viš aš komi śt ķ bók um rannsóknirnar, sem ég hlakka til aš sjį. Kannski er bśiš aš leišrétta eitthvaš aš hinum glannalegum yfirlżsingum sem hafa skemmt allslausum fornleifafręšingum eins og mér hinn sķšari įr.

Gunnar Gunnarsson

Ég tel  persónulega nokkuš vķst, aš kirkja į Skrišuklaustri hafi aldrei litiš svona śt. Ég er reyndar jafnviss um žaš og aš Gunnar Gunnarsson rithöfundur, sem aš sjįlfsögšu er heišrašur į bęversku sveitasetri sķnu į Héraši, var brennandi og ósvķfinn nasisti, žótt žvķ sé ęvinlega stašfastlega neitaš og engar heimildir aš finna um slķkt į heimasķšu Skrišuklausturs eša ķ fórum ķslenskra menningarvita sem hafa ritaš sögu hans ķ greinum eša bókum.

Eins og ég hef leyft mér aš leišrétta alvarlegar meinlokur sem upp hafa komiš ķ Skrišuklaustursrannsóknum, leyfi ég mér aš nefna eina eša tvęr heimildir um hve atkvęšamikill Gunnar Gunnarsson var, og mikilsmetinn félagi, ķ nasistasamkundunni Nordische Gesellschaft. Sem dęmi mį nefna, ašallega žar sem žeir sem mest hafa skrifaš um Gunnar hafa misst af žvķ , aš veturinn 1936-37 hélt félagiš 75 fundi og jafnmörg erindi voru flutt į žeim. Žrišjungur allra erindanna, eša 25 talsins, voru flutt af engum öšrum en Gunnari Gunnarssyni, bęndasyninum frį draumsżnarlandinu Ķslandi. Félag, sem m.a. gaf śt tölublašiš Rasse, notaši skįld frį Ķslandi sem ašalsprautuna į samkomum sķnum. Žess mį geta aš Heinrich Himmler sat ķ stjórn Nordische Gesellschaft.

Fornleifafręšingar teikna gjarna prófķla af višfangsefnum sķnum. Ķslendingar eru hins vegar enn ekki bśnir aš sjį hinn sanna prófķl Gunnars Gunnarssonar, žrįtt fyrir došrant Jóns Yngva Jóhannssonar um Gunnar (2011). Hann kemst aš žeirri nišurstöšu aš Gunnar Gunnarsson hafi ekki veriš nasisti.

Mešan nasistar brenndu bękur į torgum, héldu žeir bókasżningu, (les įróšurssżningu), ķ Kaupmannahöfn ķ september 1937. Žar komu allir žeir sem mętur höfšu į nasismanum og žeim helstu var bošiš  ķ žżska sendirįšiš ķ Kaupmannahöfn, žar į mešal Gunnari Gunnarssyni,  "bóndasyni", enda Gunnar vel styrktur af žessu sendirįši 3. Rķkisins. Žetta kom fram ķ tķmaritinu Norden, sem nasistar gįfu śt.

Gunnar 3
Gunnar horfir til vešurs 1938. Hann var hvorki vķsari né vķšsżnni en žaš, aš hann sį frišsamlega vinda blįsa frį Žżskalandi.

 

Gunnar Gunnarsson bankaši upp į hjį Adolf Hitler ķ Berlķn ķ byrjun įrs 1940 og fékk einkafund. Sömuleišis óskaši  hann sama įr eftir žvķ aš lesa upp śr verkum sķnu fyrir žżska hermenn. Hann ętlaši karlgarmurinn ķ samkeppni viš Marlene Diedrich um hylli.  En samt geta menn veriš aš neita žvķ aš hann hafi veriš nasisti. Hvaš žarf til? Halda menn aš ašeins žeir sem hafi starfaš ķ śtrżmingarbśšum nasista hafi veriš nasistar?

468px-Bundesarchiv_Bild_146-1969-067-10,_Alfred_RosenbergHeinrich_Himmler

Himmler og Rosenberg yfirmenn Gunnars ķ Nordische Gesellschaft

Samstarfsmenn Gunnars ķ Nordische Gesellschaft geršu śtrżmingarbśširnar aš veruleika. Gunnar ritaši einum žeirra, Alfred Rosenberg, forstöšumanni Nordische Gesellschaft eftir 1933, bréf įriš 1938, žar sem hann lżsir įnęgju sinni yfir innlimum nasista į Austurrķki. Gunnar skrifaši:

"Hręsni hinna gömlu Frišarpostula veldur mjer meiri hugaręsingu, en hitt, hvernig Žżskaland fór nś aš rįši sķnu."

Žetta hefur Rosenberg örugglega žótt vęnt aš heyra, en hann var hengdur i fyrir strķšsglępi  įriš 1946. Svo furšar žaš fręšimenn af yngri kynslóšinni į Ķslandi, aš setuliš bandamann į Ķslandi hafi rannsakaš hśsakynni Gunnars Gunnarssonar og heimsótt hann į Skrišu.

Hvern er veriš aš reyna aš plata, eša vill fólk lįta plata sig? Af hverju geta rithöfundar eins og Böšvar Gušmundsson og Einar Mįr Gušmundsson ekki séš nasistann ķ Gunnari Gunnarssyni. Af hverju er hann stikkfrķ. Ašrar žjóšir dęmdu vęgšarlaust listamenn žį sem höfšu gert hosur sķnar gręnar gagnvart 3. rķkinu. Į Ķslandi fengu menn sem duflušu viš nasismann stórriddarakross meš stjörnu.

Gunnar sagši žetta ķ vištali viš į Gads Danske Magasin įriš 1938:

„Ég er ekki stjórnmįlamašur, en minn stušningur viš Žżskaland varš til į žann hįtt, aš mér fannst aš žaš vęri vansęmandi aš mešhöndla mikilhęfa žjóš eins og Žjóšverja į žann hįtt sem gert var ķ Versailles og Genéve. Ég hef veriš nįlęgur og horft į Žjóšverja ķ žeirra żtrustu neyš, žar sem allur fjöldi fólksins hįlfsvalt og hafši varla klęši til aš hylja meš nekt sķna. Og ég hef séš Žjóšverja rķsa upp undir hinni nżju forystu meš ašdįunarveršum krafti og öšlast frelsi, žaš frelsi sem viš Noršurlandabśar vorum fyrstir til aš syngja lof. Aušvitaš eru žęttir žróunarinnar, sem ég hefši óskaš öšruvķsi, en - žaš er svo aušvelt aš dęma og fordęma [...] Viš Noršurlandabśar teljum okkur skylt aš framfylgja réttlętinu, en žaš veršur aš vera hlutlaust. Viš hefšum t.d. ekki įtt aš taka sęti ķ Alžjóšasambandinu sem fullgildir ašilar, mešan hinn stóri nįgranni okkar ķ sušri įtti einungis rétt į helmingsžįtttöku, menningaržjóš sem hefur gefiš okkur svo mikilvęg andleg veršmęti ķ tķmanna rįs [...] Ég trśi ķ raun og veru į frišarvilja Žjóšverja ..."

Žetta sżnir okkur kannski bara aš Gunnar var vitlaus og einfaldur bóndason? Žaš held ég ekki aš Gunnar Gunnarsson hafi veriš.

Er Gunnar hafši veriš į einum af fyrirlestraferšum sķnum ķ Žżskalandi 1940, žar sem hann trauš upp ķ aš minnsta kosti 40 borgum og bęjum, nįši dagblašiš Berlingske Tidende tali af honum. Gunnar greindi frį višdvöl sinni hjį Hitler:

„Jį, ég ręddi persónulega viš rķkiskanslarann. Hitler ręšir mjög blįtt įfram og ešlilega viš gesti sķna, rétt eins og žar röbbušu saman góšir kunningjar. Og umręšuefniš eru sömu hlutir og atburšir og - kringumstęšur - sem koma okkur öllum viš. Hann minntist į hinar miklu byggingarframkvęmdir um allt rķkiš sem nś lįgu nišri vegna strķšsins, og hann sagši, aš aušvitaš hefši hann aldrei óskaš strķšs sem mundi raska hinni miklu rįšgerš hans um uppbyggingu Žżskalands."

Fyrr į 20. öldinni hafši Gunnar reyndar einnig heillast af Stalķn, hinum stóra böšlinum, sem hann hitti sem blašamašur ķ Moskvuborg įriš 1927.

Vešur einhver ķ villu um, hvers konar karl Gunnar Gunnarsson var? Nei, hann var ekkert edjót! Hann var blindur nasisti.

15773935200633996488

Žessi feiti, ljóti moršingi, Hinrich Lohse, kom meš Gunnari Gunnarsyni af fundinum meš Hitler 20. mars įriš 1940:

Der isländische Dichter Gunnar Gunnarson wurde im März 1940 vom Führer und Reichskanzler empfangen. Gunnarson und der Leiter der Nordischen Gesellschaft, Gauleiter [Hinrich] Lohse, verlassen die Reichskanzlei (geleitet von einem Offizier der Leibstandarte SS Adolf Hitler);

Ljósmynd mun vera til af žessum merka višburši. Hinrich Lohse bar įbyrgš į moršum į gyšingum ķ Lettlandi, bęši į žarlendum gyšingum og öšrum. Alveg er ég viss um aš svona upplżsingar séu ekki tiltękar į Gunnarsstofu į Skrišuklaustri.


Finnur Magnśsson (1781-1847), fyrstur ķslenskra fornleifafręšinga

Finn Magnusen 2

Fyrsti ķslenski fornleifafręšingurinn var óefaš Finnur Magnśsson (Finn Magnusen) prófessor ķ Kaupmannahöfn. Finnur var kannski ekki meš próf ķ fornleifafręši, žvķ hśn var einfaldlega ekki kennd žegar hann var ķ nįmi. Hann gróf, svo vitaš sé, heldur aldrei. Hann var lķka dįlķtill draumóramašur og skżjaglópur eins og margir ķslenskir fornleifafręšingar. Hér er ég aušvitaš aš hętti fornleifafręšinga kominn ķ hrópandi mótsögn viš žaš sem ég sagši ķ fęrslunni hér į undan, žar sem ég hélt žvķ fram aš mašur įn prófs og uppgraftar gęti ekki veriš fornleifafręšingur. Ég tek žaš hér meš aftur.

nordisk Archaeologie 2
Titilsķša Nordisk Archęologie eftir Finn Magnśsson (1820). Fašir minn gaf mér bókina er ég fékk pungapróf (Ph.D.) ķ fornleifafręšinni viš hįskólann ķ Įrósum įriš 1992

 

Finnur var fyrsti Ķslendingurinn sem ritaši um norręna fornleifafręši og hélt hann marga fyrirlestra um hana viš Hafnarhįskóla. Įriš 1820 gaf hann śt litla bók, Bidrag til nordisk Archęolgie meddeelte i Forelęsninger. Finnur var reyndar uppgjafarlögfręšistśdent sem geršist fornleifafręšingur. Įriš 1833 fór hann meš tveimur öšrum fręšimönnum til Runamo ķ Blekingehéraši ķ Svķžjóš, žar sem er aš finna mikla ristur. Finnur réši upplżsingar žeirra og innihald į nokkrum klukkustundum. Dellu-Ķslendingurinn kom upp ķ honum og įri sķšar gaf hann śt ekki meira né minna en 750 blašsķšna verk um hvaš risturnar geyma af upplżsingum žegar mašur les žęr aftur į bak, ž.e.a.s. frį hęgri til vinstri. 

Lögfręšinįm og ęvintżri ķ Reykjavķk

Hvernig hefur slķkurr fornaldarsnillingur ęvi sķna. Jś, Finnur sem fęddist ķ Skįlholti, fékk stein ķ hausinn žegar hann var tveggja įra. Žaš geršist ķ miklum jaršhręringum sem hann og fjölskylda hans komust lķfs śr. Nokkru sķšar fékk hann hlaupabólu og var vart hugaš lķf. Bólan skašaši sjónina ķ Finni og var hann aš eigin sögn įvallt mjög nęrsżnn eftir žaš, žótt ekki sjįist gleraugu į myndum af honum. Ég hef oft heyrt um höfušįverka sem ašrir fornleifafręšingar fengu ķ ęsku, og sem menn telja rótina aš fręšilegum heišri sķnum. Ašrir snillingar hafa t.d. dottiš į hausinn.

Aušsżnt žótti į 19. öld, aš menn sem fengu stein ķ hausinn, voru af góšum ęttum og meš lélega sjón vęri til einskis annars nżtir en aš sigla til Hafnar og leggja stund į gušfręši eša lélegt handverk. Finnur valdi handverkiš og sigldi til Hafnar til aš lesa lög, en tķminn fór mest ķ verklega žętti hennar, drykkju, dufl, spil og hrašskreišar konur, sem eru lestir sem viš žekkjum enn mešal lagastśdenta į okkar tķmum.

Slippur og snaušur og įn grįšu sigldi Finnur aftur heim til Ķslands įriš 1806 fyrir sķšustu skildingana sem hann hafši krķaš śt hjį vešlįnaranum. Lķfiš nęstu įrin į Ķslandi var ekki minna óreglulegt en Hafnarįrin, en hann hélt žó stöšu sem ritari sem hann fékk fyrir góš tengsl og klķku sem alltaf hefur veriš mikilvęgt afl į Ķslandi og hefur bjargaš mörgum aumingjum frį glötun.

Tališ er aš Finnur hljóti aš hafa veri  „hiršmašur" Jörundar Hundadagakonungar, žótt hann hafi eins og flestir hiršmenn Jürgensens svariš žaš af sér. En Jörundur greiddi honum moršfé fyrri einhverja ómerkilega bók sem Finnur śtvegaši honum įšur en konungstķš Jörunds lauk.

Önnur tilraun 

Er Finnur eša Finn Magnusen, sem hann kallaši sig lengstum, var rśmlega žrķtugur, gerši hann ašra og heišviršari tilraun til nįms ķ Kaupmannahöfn, enda karlinn bśinn aš hlaupa af sér hornin. Hann lagši nś stund į fornnorręnar bókmenntir og į mettķma var hann oršinn prófessor viš Hafnarhįskóla įriš 1815.

Įriš 1918 var honum fališ aš halda fyrirlestra um fornnorręnar bókmenntir og gošafręši og er bók hans um fornleifafręši frį 1820 m.a. afraksturinn af žvķ. Įriš 1823 hlotnašist honum staša sem Gehejmarkivar, ž.e. einkaskjalavöršur hins konungslega skjalasafns og 1829 var hann oršinn forstöšumašur safnsins. Ķ skjalavaršarstöšunni, sem ekki gaf mikiš ķ ašra hönd, gat hann unniš aš rannsóknum og 1836 var honum veittur doktorstitill viš Hafnarhįskóla. Finnur var sömuleišis einn af stofnendum Hins Ķslenzka Bókmenntafélags, og gaf śt Ķslenzk sagnarblöš, sem voru fyrsti vķsirinn aš Skķrni. Meš öšrum stofnaši hann Det Kongelige Nordiske Oldskriftselskab įriš 1825 og hann žżddi Eddu hina eldri og helsta verk hans var lķklegast Eddalęren og dens Oprindelse sem śt kom 1824. Žaš rit var fullt af bulli og fręšilegum žvęttingi og įlķka spekślasjónum og ķslenskir bókmenntafręšingar hafa veriš meš allar götur sķšan.

Eina verk Finns fyrir ķslenska fornleifafręši var aš senda spurningalista Oldsagskommissionarinnar, Den kongelige Commission til Oldsagers Opbevaring, sem stofnuš var įriš 1807, til Ķslendinga. Fornleifanefndin var stofnuš įriš 1807 til aš safna upplżsingum um fornleifar ķ danska konungsrķkinu. Įriš 1817 var röšin komin aš Ķslandi. Fyrstu listarnir voru sendir prestum į Ķslandi er Finnur geršist nefndarmašur. Ķ spurningalistanum voru menn bešnir um aš upplżsa um fornleifar, jaršfastar og lausar, sem žeir žekktu ķ nįgrenni sķnu. Afraksturinn var merkilegur en hann kom ekki śt į Ķslandi fyrr en įriš 1983, žegar prófessor Sveinbjörn Rafnsson og Gušrśn Įsa Grķmsdóttir gįfu hann śt ķ tveimur bindum: Frįsögur um fornaldarminjar 1817-1823,  I-II. (Stofnun Įrna Magnśssonar, Rit 24) Śtgįfan er stórvirki fyrir sögu fornleifafręšinnar į Ķslandi.

Sveinbjörn Rafnsson skrifaši einnig fyrir fįeinum įrum įgęta grein um Finn Magnśsson ķ Aarbųger for Nordisk Oldkyndighed og Historie, forna ritröš danska, sem Finnur gaf upphaflega śt meš öšrum. Žaš er grein sem allir įhugamenn um ķslenska fornleifafręši verša aš žekkja og lesa. Žaš furšar mig žó, žrįtt fyrir góša grein, aš Sveinbjörn minnist hvergi į aš Finnur Magnśsson hafi skrifaš bókina Nordisk Archęologie, og aš hann hafi haldiš fyrirlestra um fornleifafręši. Bókin er trślega ekki til į Landsbókasafninu? Pįll Valsson hefur einnig sżnt Finni įhuga og skrifaš įhugaverša grein: "En runologs uppgång och fall" ķ Scripta Islandica: Isländska Sällskabets årsbok 48 for 1997.

Misheppnašur rśnafręšingur 

Rśnafręši Magnśssonar, sem fyrr var nefnd, orkaši tvķmęlis er hann var enn uppi. Menn vildu ekki alveg meštaka tślkun hann ristunum ķ Runamo ķ Blekinge, sem hann las reiprennandi afturįbak og afrįm. Įriš 1844 gaf 21 įra upprennandi fornleifafręšingur, Jens Jacob Asmussen Worsaae aš nafni, śt bękling žar sem hann sżndi fram į aš risturnar ķ Runamo vęru nįttśrfyrirbęri. Margar ašrar rśnaskżringar Finns į manngeršum rśnum hafa sķšar reynst vera rangar eša dellukenndar. Finnur var einn um aš bera skömmina vegna uppgötvunar J.J.A. Worsaae, sem sķšar varš einn aš fremstu fornleifafręšingum Dana. Ašrir sem höfšu veriš samsinnis Finni um "rśnirnar" ķ Runamo voru ekki įreittir vegna žessarar fręšilegu skammar.

Worsaae's Runamo
Teikning af nįttśrufyrirbęrunum ķ Runamo ķ bók Worsaaes

Finnur hafši selgiši um sig meš illa ķgrundušum skżringum, lķkt og sumir ķslenskir fornleifafręšingar gera enn ķ dag į sumarverštķšinni. Žrįtt fyrir Runamo-ęvintżri Finns veršur ekki af honum skafiš, aš hann var afkastamikill og merkur fręšimašur - sķns tķma. Viš getum ekki dęmt hann ķ dag eins og samtķminn gerši, viš getum ķ mesta lagi brosaš dįlķtiš ķ kampinn yfir žvķ aš einhver hafiš gefiš śt 750 blašsķšna bók um sęnskt nįttśrufyrirbęri. Bękur Finns um fornleifafręši og rśnirnar ķ Runamo, bera öll einkenni žess aš Finnur hafi nś veriš hįlfgeršur skżjaglópur meš mikinn sannfęringarkraft. Hann veršur žvķ örugglega aš teljast til fornleifafręšinga, annars hefši hann ekki fengiš stein ķ hausinn, svo tekin sé snśin skżringatękni hans sjįlfs aš lįni.

Sķšustu įrin 

Sķšustu įr ęvinnar baršist Finnur ķ bökkum fjįrhagslega. Konan var farin frį honum, eins og hendir marga góša menn sem ekki eru öšrum sinnandi vegna fręšimennsku og peningaleysis. Runamo- rśnirnar voru oršnar af Gušs rśnum og karlinn oršinn hįlfgert ašhlįtursefni ķ Kaupmannahöfn. Finnur leysti žį sķn verstu fjįrhagsvandamįl meš žvķ aš selja ķslensk mišaldahandrit į żmis erlend bókasöfn, žar sem žau varšveittust lķkast til betur en ķ saggalegri ķbśš hans ķ Kaupmannahöfn.

Žegar Finnur Magnśsson andašist įriš 1847 ķ Klampenborg, var hann greftrašur į Assistens-kirkjugaršinum ķ Kaupmannahöfn. Hvorki var reistur bautastinn eša ristar rśnir yfir leiši hans og lķklega var žaš sökum žess aš engir peningar voru lengur til ķ skuldabśi fręšimannsins. Steinn var žó settur yfir Finn 34 įrum eftir andlįt hans. Sį steinn hvarf um 100 įrum sķšar žegar breytingar voru geršar į kirkjugaršinum. Įriš 2006 sį įhugafornleifafręšingurinn Rud Kjems um aš setja nżjan legstein yfir yfir jaršneskar leifar fyrsta ķslenska fornleifafręšingsins meš žįtttöku Det Kongelige Nordiske Oldskriftselskabs. Nokkru sķšar gaf Rud Kjems śt skemmtilega skįldsögu um Finn, sem hann kallar Runamo  og hęgt er aš lesa žanka Kjems um Finn Magnśsson hér, hér og hér 

Runamo Kjems

Žeir sem vilja votta Finni Magnśssyni viršingu, nęst žegar žeir eru staddir ķ Kaupmannahöfn, finna jaršneskar leifar hans undir nżjum legsteini ķ Assistents kirkjugarši, Deild C, gröf 181.

Blessuš sé minning Finns fornleifafręšings

Assistents gravskęnderi

Nżlega var mikiš rask ķ Assistent kirkjugarši, žvķ nešanjaršarlestarstöš į aš rķsa ķ einu horni hans. Jaršneskar leifar žeirra sem lįgu į svęšinu žar sem grafarfrišurinn var rofinn voru rannsakašar af fornleifafręšinemum frį żmsum löndum. Aš mati żmissa manna var ekkert žvķ til fyrirstöšu aš hafa stöšina handan viš götuna žar sem hśs hafa hvort sem er veriš rifin nżlega. Žetta var afar umdeild framkvęmd.


Svona finnst silfur ķ jöršu

armband_2
 

RŚV greinir frį merkum minjum sem voru aš finnast viš fornleifarannsóknirnar ķ Alžingisreitnum. Žar fara rannsóknir fram undir stjórn Völu Garšarsdóttur fornleifafręšings.

Einn gripanna er talinn vera armhringur eša armbaugur śr silfri. Takiš eftir žvķ hvernig hringurinn er tekinn upp og žetta er upplżst: Forvöršur var kallašur į svęšiš til žess aš klįra aš grafa armbauginn upp og koma honum ķ umhverfi žar sem mįlmurinn heldur jafnvęgi. Vala śtskżrir aš žaš sé gert vegna žess aš um leiš og hann sé tekinn śr moldinni fįi hann sjokk žvķ jaršvegurinn sem hann liggi ķ sé sśrefnissnaušur.

Muniš žiš silfursjóšinn frį Mišhśsum sem fannst óįfallinn ķ jöršu ķ sśrum og sśrefnisrķkum jaršvegi. Silfur finnst ekki óįfalliš ķ jöršu, sama hvort um jaršvegurinn er sśrefnissnaušur eša -rķkur. Sjį meira um silfriš aš Mišhśsum hér.

Sömuleišis fannst tunnulaga met ķ Alžingisreitnum. En žaš er lķka alveg met, žaš sem er sagt um metiš: Annar gripurinn er met, meš plśs og mķnus į sitthvorum enda. Ef bśiš er aš finna sannanir žess aš menn į söguöld hafi žekkt plśs og mķnus, žį er mér öllum lokiš. X og I žekktu žeir sem rśnir fyrir g og i, en einnig sem rómverska tölustafi sem notašir voru fyrir aura og aurtugi og mörk. Blżmet finnast oft meš einhverju skrauti eša tįknum og er x eša "+" laga tįkn eru vel žekkt į metum frį fyrri hluta mišalda og eru ugglaust til aš sżna žyngd metsins. Nś veršur gaman aš sjį hve žungt metiš er


Hver var fyrsti ķslenski fornleifafręšingurinn ?

Eldjįrn

Margir telja aš dr. Kristjįn Eldjįrn hafi veriš fyrsti gjaldgengi fornleifafręšingurinn į Ķslandi. Žvķ fer fjarri. Eldjįrn var ekki fyrstur til aš stunda fręšin og hafši ašeins lįgmarsmenntum ķ fornleifafręši frį Hafnarhįskóla. Ekki žekki ég vel nįmsįrangur Kristjįns, en hann fór į kostum sem fyrirsęta į Hafnarįrunum. Kristjįn var ekki eins limalangur og žungbyggšur eins og margir danskir samstśdentar hans. Fornaldabśningar sįtu žvķ afar vel į Kristjįni. Eldjįrn telst óefaš til okkar fremstu fornleifafręšinga fyrir sitt ęvistarf og žekkingu, m.a. doktorsrit sitt Kuml og Haugfé ķ heišnum siš į Ķslandi. Sķšari tķma fornleifafręšingum tókst svo til ekkert aš betrumbęta ķ endurśtgįfu į žvķ verki fyrir nokkrum įrum (sjį hér). Nei, ašrir fornleifafręšingar en Kristjįn verša vķst ekki forsetar śr žessu.

Kvešja frį Kristjįni

Smį snobbgrobb. Kristjįn Eldjįrn gaf mér mörg sérrit er hann bauš mér ķ heimsókn til sķn ķ byrjun 9. įratugar 20. aldar. Hann var afar ritfęr fornleifafręšingur. Žessa tileinkun ritaši hann į sérrit sem hann gaf mér,"Skriftlige og arkęologiske vidnesbyrd om Islands ęldste bebyggelse", sem var heiti heišursfyrirlesturs sem hann flutti viš Hįskólann ķ Óšinsvéum ķ maķmįnuši -įriš 1974.

Ólafķa Einardsdóttir
Ólafķa Einarsdóttir

Margir hafa einnig veriš į žeirri skošun, aš dr. Ólafķa Einarsdóttir hafi veriš fyrsti ķslenski fornleifafręšingurinn. Žess vegna er eitt af tķmaritum fornleifafręšinga į Ķslandi kallaš Ólafķa. Ólafķa lauk gjaldgengu prófi ķ greininni. Hśn stundaši nįm ķ Lundśnum og ķ Lundi. Ekki gróf Ólafķa žó mikiš į Ķslandi, og hvort žaš var karlremba ķ Kristjįni Eldjįrn eša kvenremba ķ Ólafķu, žį var Ólafķu ekki stętt į Žjóšminjasafni Ķslands, žar sem Kristjįn réši rķkjum. Ólafķa meistraši ķ stašinn sagnfręšina og tķmatal ķ fornbókmenntum og er ekki sķšri fornleifafręšingur fyrir žaš. Fornleifafręšingar eru fęrir um margt. Ólafķa er meš vissu fyrsta ķslenska konan sem varš fornleifafręšingur. Ólafķa heillašist af fornleifafręšinni žegar hśn kom ķ heimsókn ķ Žjórsįrdalinn meš föšur sķnum įriš 1939 og minntist Matthķas Žóršarson žjóšminjavöršur stślku ķ stķgvélum meš regnhatt sem horfši į fornleifafręšingana grafa. Žetta sagši Ólafķa mér og konu minni  fyrir langalöngu, žegar viš heimsóttum hana ķ ķbśš sem hśn hafši į leigu į Stśdentagöršum ķ Reykjavķk. Mį einnig lesa um žaš hér ķ ritgerš ķ fornleifafręši viš HĶ, žar sem žvķ er m.a. haldiš fram aš konur séu minnihlutahópur. Segiš mér eitthvaš nżtt. Fyrir utan žaš er mikiš af villum ķ ritgeršinni, en žęr eru gjarnan įlķka algengar, sama hvort žaš eru konur eša karlar sem skrifa - humanum errrare est.

Nei, viš žurfum aš fara öllu lengra aftur ķ tķman, en žó ekki alla leiš aftur til žess tķma aš menn grófu upp bein aš Mosfelli og hjuggu ķ žau žar sem menn töldu vķst aš žau vęru śr Agli Skallagrķmssyni. Leit aš beinum Egils Skallagrķmssonar getur reyndar ekki talist fornleifafręši (eins og hér hefur veriš lżst og hér) og žeir sem leita aš slķku eru ekki fornleifafręšingar.

Sumir vilja veita Jónasi Hallgrķmssyni heišurinn, žvķ hann gróf ķ rśstir. En gröfturinn einn gerir menn ekki aš fornleifafręšingum. Žį geta žeir alveg eins stundaš kartöflurękt. Jónas var kannski fyrsti įhugamašurinn um fornleifauppgröft į Ķslandi. Hann fékk vafalaust žursabit er hann velti steinum ķ hringi į Žingnesi viš Ellišavatn įriš 1841 meš fjórum verkamönnum. Hętti hann öllum greftri eftir žaš. Gylltir hnappar įttu žaš lķka til aš falla af jökkum ķ uppgreftri. Sķšari tķma fornleifafręšingar hafa grafiš žar sem Jónas var į feršinni meš vöskum sveinum. Žeir skildu ekki upp né nišur ķ neinu og töldu hann afleitan fornleifafręšing. Kannski var Jón valdur aš menningarslysi? Rannsóknum er enn ekki lokiš į Žingnesi viš Ellišavatn, žar sem hann gróf.

Jónas
 

Ķ dag žurfa menn helst aš vera meš prófgrįšu og tilheyrandi titlatog til aš geta kallaš sig fornleifafręšing, en ekki er žaš žó verra ef mašur fęšist inn ķ ętt žar sem menn eiga vélgröfur og kunna almennilega uppmęlingu. Sumir fornleifafręšingar į sķšari tķmum eru žvķ mišur ekkert annaš en verktakar, grafarar, meš mjög takmarkaša žekkingu į fortķšinni śr frekar takmörkušu nįmi. Žaš sżnir sig žvķ mišur ķ allt mörgum glannalegum yfirlżsingum og į opinberun į vanžekkingu ķ sumarvertķšinni, žar sem menn blašra alls kyns vitlausu ķ fjölmišla. Sem dęmi mį nefna Keltabyggš ķ Dölunum, „verstöš fyrir landnįm"???, eskimóa ķ ķslenskum klaustrum, fķlamenn og ašrar sensasjónir. Fornleifafręšin er oršin ašalsirkus sumarsins. Ef menn  grafa meira en žeir skrifa, er glansinn fljótt farinn af fornleifafręšigrįšunni.

Aš mati Fornleifs geta menn veriš fornleifafręšingar žó žeir grafi ekki. Žaš er vitaskuld gott aš tengja žetta tvennt saman og ķ fįgętum tilvikum žykir mér ešlilegt aš kalla menn fornleifafręšinga žó žeir hafi ekki numiš fręšin eša grafiš upp rśst. Aš mķnu mati er einn fremsti nślifandi fornleifafręšinga landsins Žóršur Tómasson ķ Skógum. Honum hefur tekist aš gera fortķšina vinsęlli en mörgum fornleifafręšingnum meš meistarabréf upp į vasann.

Žóršur Tómasson

Mynd af Žórši Tómassyni fornleifafręšingi viš orgeliš

Ķ fęrslu Fornleifs į morgun veršur greint frį žeim manni sem aš mati Fornleifs var fyrsti ķslenski fornleifafręšingurinn, en ef einhverjir hafa hugmynd um hvaša mann ég tel réttast aš kalla fyrsta ķslenska fornleifafręšinginn, geta žeir komiš meš tilgįtur ķ athugasemdunum.


Fyrispurn til Fornleifs

Fyrirspurn

Einn af ötulustu lesendum Fornleifs hefur sent įhugaverša fyrirspurn. Lesandinn, V, hefur fengiš tölvupóst frį manni ķ Vesturheimi, sem er greinilega įhugamašur um indķįna og telur žį hafa veriš vķšar į faraldsfęti en almennt er tališ. Bandarķkjamašurinn sendi V teikningu śr bók, en gefur žvķ mišur ekki upp titil bókarinnar. Myndin (sjį hér aš ofan) į, aš sögn, aš sżna ristur į Hofi eša viš Hofsį (river-creek of Hof) į Ķslandi.

Ķ fljótu bragši verš ég aš višurkenna, aš ég man ekki eftir žessum ristum, žótt mig rįmi ķ aš žęr hafi hugsanlega veriš birtar ķ Įrbók Fornleifafélagsins eša Frįsögum af Fornaldarleifum (gefnum śt af Sveinbirni Rafnssyni).

Mér sżnist einnig, aš žarna séu į feršinni fangamörk eša bśmörk frį 17. 18. og jafnvel 19. öld, sem ķ vissum tilvikum gętu lķkst merkjum og tįknum sem indķįnar hafa höggviš eša rist ķ berg. Ef vel vęri aš gįš, fyndi mašur lķkast til svipuš tįkn annars stašar ķ heiminum, žvķ svipaš hafast mennirnir aš.

Ef menn vilja fręšast meira um bśmörk (bśmerki) og fangamörk, er best aš lesa tvęr merkar greinar um slķk merki, eina eftir prófessor Sveinbjörn Rafnsson og hina eftir hinn mesta nślifandi fręšažul žjóšarinnar, heišursfornleifafręšinginn Žórš Tómasson, sem birtust ķ Įrbók Fornleifafélagsins įrin 1974 og 1975 (lesiš greinarnar meš žvķ aš klikka į įrstölin).

Bśmörk voru ekkert sér ķslenskt fyrirbęri og žekkjast žau um gjörvalla Evrópu. Ekki veit ég til hvers keimlķk tįkn indķįna hafa veriš notuš, en ekki er śtilokaš aš žau hafi gegnt sama hlutverki og į Ķslandi og annars stašar ķ heiminum. Ķ Evrópu og m.a. į Ķslandi notušust menn į mišöldum og sķšar viš innsigli og signethringi, žar sem fangamörk og bśmerki voru stundum greypt ķ stimpilflötinn, og bśmerki voru einnig ķ skjaldamerkjum sumra ašalsętta og biskupa.


Beinaflutningur ķ Skagafirši - fyrir 1104

tęmdar grafir Stöng

Žrįtt fyrir vonir um aš finna beinagrindur aš Seylu ķ Skagafirši, grķpa fornleifafręšingar nś ķ tómt. 

Merkar fornleifarannsóknir fara nś fram undir stjórn Gušnżjar Zoėga į Stóru-Seylu eša Seylu, sem er bęr og gamalt höfušból į Langholti ķ Skagafirši. Žar var įšur žingstašur Seyluhrepps, sem var kenndur viš bęinn. Bęrinn hét upphaflega Seyla, en eftir aš hjįleigan Litla-Seyla byggšist śr landi jaršarinnar, var hann kallašur Stóra-Seyla. Nafni Litlu-Seylu var breytt ķ Brautarholt įriš 1915 og eftir žaš er gamli bęrinn yfirleitt ašeins nefndur Seyla žótt formlega heitiš sé Stóra-Seyla. Nafniš Seyla er tališ merkja kelda.

Fornleifarannsóknin į Stóru Seylu er hluti af hinni merku Skagfirsku Kirkjurannsókn sem hefur veriš undir stjórn Gušnżjar Zoėga og Gušmundar St. Siguršssonar (sjį hér). Skitnar tvęr milljónir króna fengust til rannsókna į fornum kirkjugarši į Stóru-Seylu į Langholti ķ sumar. Samkvęmt umsögn meš styrkveitingu var „ętlunin er aš grafa garšinn aš fullu en žannig fįst einstakar heimildir um lķfsvišurvęri žeirra sem bjuggu ķ Seylu į 11. öld, gerš kirkju og kirkjugaršs og greftrunarsiši." Nś viršist hins vegar sem fornleifafręšingum ętli ekki aš verša aš ósk sinni. Upp er komiš "lagalegt" vandamįl.

Kirkja var į Seylu į mišöldumm eins og kemur fram ķ Sturlungu, žar sem segir frį žvķ aš įriš 1255, eftir aš Oddur Žórarinsson var veginn ķ Geldingaholti, aš lķk hans var fęrt aš Seylu, žar sem annars var ekki grafreitur. Var Oddur grafinn inn undir kirkjugaršsvegg. Žetta var gert vegna žess aš Oddur dó ķ  banni og mįtti ķ raun ekki liggja ķ vķgšri mold.

Kirkjugaršur sį sem Oddur var grafinn ķ, er lķklega sį garšur sem fannst viš jaršsjįrmęlingar į Stóruseylu įriš 2008, og er hann ofar ķ landinu, eša réttara sagt sušvestan viš eldri kirkjugaršinn (sjį yfirlitskort hér aš nešan). Hins vegar er kirkjugaršurinn sem rannsakašur er ķ sumar viš gamalt bęjarstęši į Seylu, sem tališ er hafa veriš ķ notkun fyrir 1104. Žaš meta menn śt frį žvķ aš gjóskan śr Heklugosi įriš 1104 liggur óhreyfš yfir žeim rśstum, sem og eldri kirkjugaršinum.

 

Engar beinagrindur finnast aš Seylu 

Žaš bregšur hins vegar svo viš, aš ķ sumar finnast engin mannabein ķ eldri kirkjugaršinum į Seylu.  Svo viršist sem beinaflutningur hafi fariš fram į Seylu. Ķ umsókn til Fornleifasjóšs hafši hins vegar veriš upplżst aš viš nįnari könnun hafi komiš  „ķ ljós aš garšurinn hefur veriš nįnast fullur žegar aš hętt var aš grafa ķ hann", einhvern tķmann skömmu fyrir aldamótin 1100.

Žaš vakti žvķ furšu mķna er mér bįrust af žvķ fréttir ķ gęra,  į žvķ forna fyrirbęri į facebook, frį einum af fornleifafręšingunum sem vinna viš rannsóknir, aš menn teldu aš įbśendur į Seylu hafi fariš aš lögum į 11. öld og aš fram hefši fariš beinaflutningur į Seylu - lķkt og geršist į Stöng ķ Žjórsįrdal eins og lżst er m.a. hérhér, hér og hér.

Fyrstu įkvęši um beinaflutning er aš finna ķ Kristinna laga žętti Grįgįsar. Ef trśa mį Ara Žorgilssyni hinum fróša var fariš aš setja saman Grįgįs įriš 1117. Ef menn hafa fylgt lögum um beinaflutning fyrir žann tķma, hefur lagahefšin sem safnaš var ķ Grįgįs žegar veriš til į 11. öld, rituš eša ķ munnlegri geymd. En hvaš segir Grįgįs?

Kirkja hver skal standa ķ sama staš sem vķgš er, ef žaš mį fyrir skrišum eša vatnagangi eša eldsgangi eša ofvišri, eša héruš eyši af śr afdölum eša śtströndum. Žaš er rétt aš fęra kirkju ef žeir atburšir verša. Žar er rétt aš fęra kirkju ef biskup lofar. Ef kirkja er upp tekin mįnuši fyrir vetur eša lestist hśn svo aš hśn er ónżt, og skulu lķk og bein fęrš į braut žašan fyrir veturnętur hinar nęstu. Til žeirrar kirkju skal fęra lķk og bein fęra sem biskup lofar gröft aš.

Žar er mašur vill bein fęra, og skal landeigandi kvešja til bśa nķu og hśskarla žeirra, svo sem til skipsdrįttar, aš fęra bein. Žeir skulu hafa meš sér pįla og rekur. Hann skal sjįlfur fį hśšir til aš bera bein ķ, og eyki til aš fęra. Žį bśa skal kvešja er nęstir eru žeim staš er bein skal upp grafa, og hafa kvatt sjö nóttum fyrr enn til žarf aš koma, eša meira męli. Žeir skulu koma til ķ mišjan morgun. Bśandi į aš fara og hśskarlar hans žeir er heilindi hafa til, allir nema smalamašur. Žeir skulu hefja gröft upp ķ kirkjugarši utanveršum, og leita svo beina sem žeir mundu fjįr ef von vęri ķ garšinum. Prestur er skyldur aš fara til aš vķgja vatn og syngja yfir beinum, sį er bęndur er til. Til žeirrar kirkju skal bein fęra sem biskup lofar gröft aš. Žaš er rétt hvort vill aš gera eina gröf aš beinum eša fleiri...(Byggt į Grįgįsarśtgįfu Vilhjįlms Finsens 1852).

Seyla ķ Skagafirši

Rśstir aš Seylu į Langholti ķ Skagafirši. . Nyrst viš bęjarstęšiš sem tališ er eldra en 1104 er nś veriš aš grafa upp tómar grafir viš elstu kirkjurśstina aš Seylu. Kirkjurśstin ofan viš męlistikuna liggur į svoköllušum Kirkjuhóli og hefur hśn uppgötvast meš jaršsjį bandarķskra fornleifafręšinga. Sjį myndina nešar. Eftir Įrbók hin ķslenzka Fornleifafélags.

Ekki er Fornleifi alveg ljóst, af hverju menn fluttu bein śr eldri kirkjugaršinum į Seylu. Voru žau flutt ķ fjöldagröf ķ yngri garšinum, žegar kirkjan var flutt um set og voru įkvęši til um slķkt, įšur en Grįgįs var rituš? Uršu hamfarir eša ofsavešur til žess arna, eša er elsti grafreiturinn heišinn grafreitur og hafa beinin veriš flutt ķ kirkjugarš? Margar spurningar vakna, og lķklega veršur ekki hęgt aš rannsaka og fį „einstakar heimildir um lķfsvišurvęri žeirra sem bjuggu ķ Seylu į 11. öld" eins og ętlunin var.

Seyla

Rannsóknin er unnin ķ samstarfi viš hóp bandarķskra sérfręšinga sem hafa unniš aš jaršsjįr- og fornleifarannsóknum ķ Skagafirši undanfarin 10 įr. Jaršsjįrmyndin er af 11. aldar kirkjugarši aš Stóru-Seylu į Langholti. Eftir nokkurra įra žróun hugbśnašar og ašferšafręši hefur tekist aš nį fram einstaklega skżrum og athyglisveršum myndum af jaršlęgum minjum, sem flestar eru ósjįanlegar į yfirborši).  Myndin er, af žvķ er tališ er, af yngri kirkjugarši og rśst yngri kirkju į Seylu žar sem heitir Kirkjuhóll. Eftir sišbót var žarna bęnhśs og žvķ var breytt ķ hesthśs.  Męlt hefur Dr. Brian Damiata SASS (Skagafjöršur Archaeological Settlemenets Survey).

Ég hef įšur skrifaš um Stóru-Seylu og hnaut žį um menningalega fįvisku žeirra bandarķsku fornleifafręšinga sem taka žįtt ķ rannsókninni žar. Žeir eru mest uppteknir af tęknidellu, sem getur reyndar veriš įgęt til żmissa hluta. Töldu John Steinberg frį University of Massachusetts Boston og Anton Holt starfsmašur ķ Sešlabankanum ķ Reykjavķk, sem oft er leitaš til er finnast peningar ķ jöršu, aš koparhlutur sem fannst į Seylu vęri dönsk mynt frį 11. öld. Ekki var žetta žó danskur peningur, žvķ Danir slógu ekki annaš en silfurmynt į 11. öld. Danskur myntsérfręšingur į Žjóšminjasafni Dana, Jųrgen-Steen Jensen hefur stašfest žaš viš mig og hefur hann skrifaš um kingur eins og žį sem fannst į Stóru Seylu ķ fręširit. Žaš sem fannst į Seilu var žunn kinga śr koparblöndu meš skreyti, žar sem lķkt hefur veriš eftir myndum į myntum ķ skreytinu.

John Steinberg lét hafa eftir sér žessi fleygu orš į Seylu įriš 2008: „We can see what we are going to find, before we find it" og vitnaši žar ķ getu tękjakosts sķns. Ég rįšlagši honum hins vegar eftirfarandi, vegna vankunnįttu į myntir žess menningarheims sem hann stundaši rannsóknir ķ: „But you sure aint goin' to discover what you find, if you don't make an effort to know what it is."

Tęki bandarķsku samverkamanna fornleifafręšinganna ķ Skagafirši sįu žaš žó ekki fyrir, aš ķ eldri kirkjugaršinum į Seylu hefšu bein veriš flutt į braut, og žaš žótt góšar jaršsjįr geti nś hęglega įtt aš sjį slķkt. Lķklega hafa Kanarnir bara veriš meš eitthvaš cheap scrap į Seylu.

Myndin efst sżnir grafir į Stöng ķ Žjórsįrdal, sem tęmdar voru į 12. öld, mešal annars sökum eldgoss ķ Heklu įriš 1104. Kirkjan ķ mišjum kirkjugaršinum į Stöng var sķšan notuš til annars en helgihalds og mannvistarlög myndušust ofan į kirkjugaršinum. Ķ gröfunum į Stöng fundust einstöku kjśkur og hnéskeljar og heillegri bein žar sem žeir er fluttu beinin hafa ekki munaš eftir leišum, t.d. bein sem żtt hafši veriš til hlišar er tekin var nżrri gröf į 11. öld. Myndin hér fyrir nešan sżnir śtlimabein, sem żtt hafši veriš til hlišar. Hafši nešri kjįlka einhvers Stangarbśans, hugsanlega žess sem żtt hafši veriš til hlišar, veriš komiš fyrri viš lęrlegginn. Įšur en aš tęmdar grafir fundust į stöng, fannst stök mannstönn og kjįlkabrot meš einum jaxli ķ fyllingu yfir gröfunum (sjį hér). Flutningur beina įtti sér staš į Stöng į 12. öld, en allt bendir nś til žess aš lagaįkvęši žau sem fest voru į bókfell ķ Grįgįs į 12. öld hafi einnig veriš viš lżši į 11. öld, enda viršing fyrir jaršneskum leifum forfešrana mikilvęg ķ elstu kristni og er gamall kristinn-gyšinglegur sišur (sjį frekar hér).

Stöng gleymd bein

Fornminjarnar ķ Ellišaįrdalnum?

Steinn Danķels

Ungur mašur, Danķel Alexandersson aš nafni, sem örugglega er upprennandi stjarna ķ fornleifafręšinni, greindi ķ gęr ķ kvöldfréttum Sjónvarpsins frį fundi sķnum į afar furšulegum steini meš skreyti. Danķel rakst į steininn er hann var nżveriš aš vaša ķ Ellišaįnum (sjį hér).

Steinninn fundinn
Danķel og fašir hans meš steininn góša

 

Danķel lętur sig dreyma um vķkinga og telur skreytiš minna į list vķkingaaldar. Ekkert er žó ķ žessu mynstri og žeirri ašferš sem notuš hefur veriš til aš klappa steininn, sem bendir til vķkinga eša norręnna manna frį fyrstu byggš į Ķslandi. Mynstriš į steininum gęti reyndar minnt į völundarhśsafléttur, labyrinžoi (Gr. λαβiρινθοi), sem klappašar voru į stein t.d. į Bretlandseyjum og vķšar. Į Ķrlandi eru völundahśsafléttur žekktar ķ steinlist frį steinöld (3500 įra gamlar ristur) fram į mišaldir. En skreytiš į steininum sem Danķel rakst į er ekki höggviš meš ašferšum sem notašar voru į Ķrlandi fyrr en į sķšari hluta mišalda. Sömuleišis bendir margt til žess steinhellan sé söguš til.

Tilgįta völundarhśs
Hugdetta Fornleifs um hvernig allt skreytiš kynna aš hafa litiš śt ķ byrjun.

 

Af myndum viš sjónvarpsfréttina er ljóst aš listaverkiš er nokkuš haglega unniš. Ķ fljótu bragši sżndist mér steinninn sé ķslenskur, og ef žetta er grįgrżti, hefur steinninn nęrri örugglega veriš sagašur til eša unninn meš nśtķmaverkfęrum.

Eini tilhöggni ķslenski steinninn frį fyrri öldum, sem er unninn meš svipašri tękni og steinninn sem Danķel Alexandersson fann, eru leifar grafsteins Odds Biskups Einarssonar ķ Skįlholti (1559-1630). Hann var unninn ķ ķslenskan stein, og meš allt annarri tękni en įšur hafši sést į Ķslandi. Žótt ekki sé ég aš aš gera žvķ skóna aš steinninn sem Danķel Alexandersson fann eigi eitthvaš skylt viš grafstein Odds biskups, žį hefur mig lengi grunaš aš sį sem bęri įbyrgš į gerš grafsteins yfir Oddi hafi veriš Danķel nokkur Salómon, fįtękur pólskur gyšingur, sem breytti nafni sķnu ķ Jóhannes Salómon, žegar hann tók skķrn ķ Frśarkirkju ķ Kaupmannahöfn įriš 1620. Įriš 1625 hélt hann til Ķslands meš meš feršastyrk upp į 6 rķkisdali og fara engar sögur af honum sķšan. Grafsteinns Odds Einarsson svipar ekkert til grafsteina samtķmamanna hans į Ķslandi eša į Noršurlöndunum en minnir um margt į grafsteina gyšinga, sunnar og austar ķ Evrópu.

Oddur Einarsson 3
Hluti af grafsteini Odds biskups Einarssonar

 

Aš loknum žessum vķfilengjum og vangaveltum, žykir Fornleifi lķklegast aš einhverjir hafi veriš aš leika sér aš höggva völundarhśs į sagaša og eša slķpaša steinhellu. Eins og kunnugt er, hefur žarna ķ nįgrenninu viš fundarstašinn fariš fram żmis konar gjörningur. Ķ Ellišaįrdalnum hafa menn "lengi" lagt stund į indķįnalist. Gęti hugsast aš einhverjir hafi veriš aš höggva völundarhśs ķ einhverjum indķįnaleik og aš brot af žeirri vinnu hafi fyrir órannsakanlegar leišir lent ķ įnni?  Indķįnar krotušu reyndar ekkert sķšur en Ķrar völundarhśsaskreyti į steinklappir.

Best er aš śtiloka ekkert, og gaman vęri aš fį aš vita śr hvaša efni steinhellan er og hvort sjįist för eftir steinsög. Ef steinninn hefur veriš sagašur śtilokar žaš vitaskuld hįan aldur og er žį ekki um fornleifar aš ręša.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband