Fęrsluflokkur: Kuml

Dysnes, Dalvķk og Dys

DMR-160516 2

Mjög įnęgjulegt var ķ sl. mįnuši aš fylgjast ķ fréttum meš rannsókn į kumlateignum viš Dysnes ķ Eyjafirši. Žaš er enn įn nokkurs vafa fundur sumarsins og skįkar hann śtstöšinni sem byggš hefur veriš fyrir landnįm ķ höfši dr. Bjarna F. Einarssonar.  Į Dysnesi voru rannsökuš bįtskuml, žvķ žar vilja hugaróramenn sem dreymir vota drauma um heimshitnun reisa alžjóšlega höfn žar sem Eyfiršingar geta gerst aušmjśkir žjónar žeirra sem sigla um ķsfrķ noršurhöf framtķšarinnar.

DMR-164262 2

Žótt fréttir vęru fullar af kjaftęši, t.d žess hljóšandi aš Dysnes vęri eins og allir ašrir minjastašir viš ströndina, aš fara į kaf eša brotna ķ sjó fram af öldugangi, er ljóst aš žessi stašur var alls ekki ķ neinni hęttu af nįttśrunnar völdum.

Eina hęttan sem stešjaši aš honum, įšur en fornleifafręšingar fundu kumlateiginn, var gręšgi manna sem sjį gull og gręna skóga ķ hafnarstęši sem mun endanlega gera śt af viš allt lķf ķ Eyjafirši.

Fréttinni af kumlunum sem voru ķ hęttu var svaraš fjįlglega af pólitķskum amlóša śr vinstrigręnum sem hrópaši ķ fjölmišlum aš fornleifafręšinga (les: sjįlfseignar- og einkafyrirtękiš Fornleifastofnun Ķslands) vantaši 300.000.000 króna til aš skrį allar strandminjar į Ķslandi. Menn komast greinilega ķ einhverja vķmu į sumrin. Ungstalķnistinn śr VG, sem hefur lįtiš sig heillast af fornleifabissness, vill lįta rķkiš gefa prķvatfyrirtęki śti ķ bę skitnar 300.000.000 til aš hęgt verši aš reisa fullt af höfnum viš heimskautabaug įn žess aš rekast į fornleifar. Jį, žegar RŚV flytur ašeins fréttir af Pśtķn, Trump og örfįum gargandi vitlausum mśslķmum ķ gśrkutķšinni, kęta fornleifafręšingar fréttastofurblękur meš hverri sensasjóninni į fętur annarri.

Kumblin į Dysnesi eru reyndar hinar įhugaveršustu fornleifar og veršur spennandi aš bķša žess hvaš fęst śr frekari rannsókn į bįtskumlunum, sem ķ ęsingi leiksins uršu aš skipakumblum hjį blašamannasaušunum syšra. Kumlin minna mjög į kuml frį 9. og 10. öld ķ Noršur Noregi, og į skosku eyjunum sem og ķ Sebbersund viš Limafjörš ķ Danmörku.

DB83vLMXgAEZVVp

Ég skošaši fallegar uppgraftarmyndir frį rannsókninni į Twitter-sķšu Hildar Gestsdóttur sem ber sama nafn og varša ein forn sem vķsaši mönnum leiš yfir hįlendiš fyrir langalöngu. Beinakerling heitir sķša nśtķmafornleifafręšingsins Hildar, og vķsar vķst til kunnįttu hennar ķ sjśkleika beina, en foršum bar varšan Beinakerling annaš nafn sem var anus (ķ kvenkyns beygingu). Mig klęjaši ķ fingurna žegar ég sį myndirnar į anusi Hildar og gladdist yfir žvķ hve miklu betur Hildur grefur en afi hennar hann Gķsli frį Hala gerši. Ég minntist einnig Dalvķkurkumlanna sem fundust ekki langt fjarri fyrir 108 įrum sķšan og voru rannsökuš af danska lišsforingjanum og landkönnušinum Daniel Bruun.

DCTNsTcXcAELYwr

Myndin efst į žessu bloggi sżnir burstadreng Daniels Bruuns, lķklega strįk frį Dalvķk, sem hefur fengiš heišurinn aš vinna viš merkan fornleifagröft. Hann komst žó aldrei ķ blöšin. Nś var Bruun ekki fornleifafręšingur en kunni samt dįvel til verka og įrangurinn af žvķ žekkjum viš frį frįbęrum verkum hans um Ķsland og Gręnland, žó hann sé kannski nś oršiš žekktastur fyrir rannsóknir sķnar ķ Sušur-Tśnis.

Svo skemmtilega vildi til aš mešan Dysnes var rannsakaš af kollegum mķnum, komst ég sjįlfur ķ lok jśnķ ķ nįvķgi viš dysjar į nesi litlu um klukkustundarakstur frį Reykjavķk. Ég var į ferš meš góšum vini, konu minni og syni. Nesiš aš arna heitir einfaldlega Dys.

IMG_7806 (2)

Dys

Mér sżndist ég sjį aš minnsta kosti fjögur kuml į stašnum og sex ef ég vęri haldin ótemjandi ķmyndunarafli "fóstru gręnlensku kvennanna į Skrišu". Er ekki tilvališ aš byggja höfn žarna viš nesiš? Jafnvel frķhöfn žar sem žaš besta sem Ķslendingar eiga: sśkkulaširśsķnur, Tommaborgarar og SS-pylsur verša seldar į uppsprengdu verši og opnašur veršur almennilegur unisex hórukassi, Fjallkonan Frķš, svo žeir sem sigla um brędda póla geti létt į žungri pyngju sinni, įšur en žeir eygja uppsveitir Vladivostok, Ósaka eša Shanghę, eftir aš žau bęli hafa fariš undir ķmyndunarvatn, og halda žvķ įfram sem fyrst og fremst hefur drifiš farmenn til dįša ķ aldanna rįs.


Blįklędd kona en fįklędd

blaklaedd_og_faklaedd.jpg

Ritdómur


Nżlega fékk ég ķ hendur sżningarritiš Blįklędda konan - Nż rannsókn į fornu kumli (2015, 72 bls.). Bókin, sem er "tvķtyngd", ķslensk/ensk, tengist sżningu į Žjóminjasafni Ķslands endurrannsóknum į leifum śr kumli konu sem fannst į Litlu-Ketilsstöšum ķ Hjaltastašažinghį įriš 1938. Bókin kom śt meira en tveimur mįnušum eftir aš sżningin var opnuš. Ég hef ekki haft tök į aš sjį sżninguna, en nś hef ég lesiš Blįklęddu Konuna.

Ķ dag, 29.8.2015, er mįlžing um rannsóknina į Žjóšminjasafni Ķslands. Žetta er innlegg mitt til žess. Fariš og spyrjiš fręšimennina śr spjörunum blįu, en lesiš fyrst žetta žótt langt sé:

Embęttismenn og fręšilegir rįšgjafar

Bókin hefst į heldur hįstemmdum inngangsoršum embęttismanns, Margrétar Hallgrķmsdóttur sagnfręšings og žjóšminjavaršar. Žvķ mišur tel ég samlķkingar žjóšminjavaršar į žessu kumli og rannsóknum į žvķ viš leifar "mżrarmannanna" Grauballe- og Tollundmannanna ķ Danmörku algjörlega śt ķ hött. Margrét Hallgrķmsdóttir lķkir einnig leifum konunnar frį Ketilsstöšum viš rannsóknir į Ötzi, "Ķsmanninum" sem fannst ķ ķtölsku ölpunum įriš 1991. Žaš er vķst oršum of aukiš, žvķ mišaš viš allar žęr rannsóknir sem menn hafa gert į Ötzi eša mżrarlķkum ķ Danmörku, žį eru rannsóknir į kjįlka og andlitsholdi konunnar frį Litlu-Ketilsstöšum afar višvaningslegar og óįbyggilegar.

Mišaš viš yfirlżsingar Žjóšminjavaršar ķ blöšum fyrr ķ įr, žar sem blįa konan var dregin inn ķ umręšuna um 100 įra afmęli kosningarréttar kvenna į Ķslandi (sjį hér), žį žykja mér nišurstöšurnar mjög rżrar og vel žvķ aš uppnefna blessaša konuna ķ kumlinu fįklęddu konuna, vegna žess hve lķtt bitastęšar nišurstöšurnar eru.

Eftir hįtķšleika embęttiskonunnar kemur įtorķtetiš ķ gervi Steinunn Kristjįnsdóttir, sem Fornleifur skrifaši um ķ nżjustu grein sinni. Steinunn, sem er "fręšilegur rįšgjafi" viš gerš bókarinnar (skv. upplżsingu į bókarkįpu) er meš stuttan inngang. Ekkert kemur fręšilega įhugavert fram ķ honum frekar en ķ kafla Söndru Sifjar Einarsdóttur sem tekur viš keflinu og lżsir fundarsögu kumlsins. Žó dįist ég aš kafla Söndru um kyngreiningu śt frį gripum. Žar finn ég žessa setningu sem mér finnst betri į ensku en į ķslensku:

"Western ideas about two sexes- male and female - have often determined the interpretation of gender and gender identity in graves, where only the grave goods were taken into account:" 

Ķslenska geršin er öšruvķsi og hefur oršiš vestręnar (Western) aš einhverjum įstęšum veriš fjarlęgt:

"Hugmyndir um tvö kyn, karlkyn og kvenkyn, hafa oft rįšiš tślkunum į kyni og kyngervi einstaklinga žar sem ašeins hefur veriš stušst viš haugfé ķ gröfum žeirra".

Vissulega féll ég karlfauskurinn ķ žessa "Western idea" gryfju, sem ašeins sér tvö kyn og geng nęstum śt frį žvķ meš vissu aš skįlaspennurnar ķ kumlinu frį Ketilsstöšum hafi ekki tilheyrt karli. Ég hugsaši ekki einu sinni til žess aš žarna hafši veriš grafinn blįklędd LBGT-persóna (Lesbian, Bisexual, Gay, Transsexual). Eins er ég svo ómodern ķ hugsun, aš žegar ég hef velt fyrir mér miklu fjölda perla ķ kumlum ķslenskra karla er meiri en mešal annarra norręnna karla į vķkingaöld, žį įlyktaši ég ekki śt frį "kveifarlegum" gripum eins og perlum, aš karlarnir hafi veriš bi, trans eša gay. Ég veit aš perlur finnast einnig ķ miklum męli ķ gröfum samķskra karla og sé meiri įstęšu til aš tengja žaš žeim perlugleši ķslenskra karla.

Ég reyni aš varast aš lķta ekki menningarheima fyrir 1000 įrum sķšan meš menningargleraugum mķns eigin samtķma. Er žaš greinilega komiš śr tķsku. Žess vegna tel ég žaš vera gott aš hęgt sé aš kyngreina meš öšru en perlum. En žrišja kyniš+ ķ fornleifum veršur vķst seint fundiš meš lķffręšilegum ašferšum frekar en fjölda perla - enda skiptir žaš vķst afar litlu mįli, nś žegar viš vitum aš einstaklingurinn ķ gröfinni į Litlu-Ketilsstöšum var kona. Öšru mįli hefši žaš gegnt hefši hśn fengiš sverš meš sér ķ kumliš. Žį hefšu runniš į mig tvęr grķmum. En žaš er samt fyndiš, aš um žaš bil 20 įrum eftir aš kynjafręši fór śr tķsku śti ķ heimi, žį eru sumir ķslenskir fornleifafręšingar į kafi ķ slķku.

ketilsta_ir_skalaspennur_1268373.jpg

Klęšnašur og skart

Michčle Hayeur Smith ritar mjög mikilvęgan kafla um klęšnaš, skartgripi og textķla. Žar er lopinn žvķ mišur teygšur meira en įstęša er til. Hvaš varšar kopargripi, tvęr skįlanęlur og žrķblaša nęlu, sem fundust ķ kumlinu, er ljóst, aš vištekin, geršarfręšileg aldursgreining žeirra kemur ekki heim og saman viš geislakolsgreiningar (AMS-greininga) į efniviši śr kumlinu (sjį nešar). Brjóstnęlurnar eru af gerš sem mismunandi sérfręšingar hafa meš góšri vissu og miklum samanburšargreiningum aldursgreint til 10. aldar og frekast til mišbiks aldarinnar og sķšari hluta hennar. 

Žótt kaflinn eigi aš sögn lķka aš fjalla um perlur er eftirfarandi setning allt og sumt sem um žęr er ritaš, en aftar ķ bókinni er  yfirlit yfir haugfé, žar sem žęr eru einnig nefndar į žennan hįtt: 

"Žį gęti konan frį Ketilsstöšum hafa įtt ęttir aš rekja til meginlands Evrópu. Hśn bar reyndar perlufesti [Aths. Fornleifs: sem hér fyrrum var kallaš sörvi af Kristjįni Eldjįrn] sem hefur hangiš į milli brjóstnęlanna tveggja, og sumar benda til tengsla viš sunnanvert Mišjaršarhafssvęšiš."

Mér til mikillar furšu er žessi setning öšruvķsi į enskunni:

"The woman from Ketilsstašir may have had a family connection with continental Europe. She was actually adorned with beads that would have hung between her two brooches and some of these beads also suggest possible exchange with the southern Mediterranean".

Žessar upplżsingar mismunandi. Af hverju? Svör óskast.

Į blašsķšu 65 er svo endurtekin upplżsingin um aš perlurnar séu frį Sušur-Evrópu og žvķ er meira aš segja haldiš fram aš ašrar séu jafnvel enn lengra aš komnar og sagt er aš " aldursgreining perlnanna bendir til aš žęr séu frį 10. öld. Vitnaš er ķ mastersritgerš viš HĶ frį 2005 eftir Elķnu Ósk Hreišarsdóttur, sem ber heitiš Ķslenskar perlur frį Vķkingaöld. Žar kįrnar gamaniš fyrir mig, žvķ sś ritgerš er ekki ašgengileg į netinu eins og margar MA ritgeršir ķ fornleifafręši į Ķslandi. Rökin sem vitnaš er ķ er ekki hęgt aš sjį. Žaš eru ekki góš vķsindi.

perlur_ketilssta_ir_1268393.jpg

Mynd śr bókinni. Stóra perlan svarta, er śr tįlgukoli (gagati, sem į ensku kallast jet). Hśn er mjög lķklega komin frį Bretlandseyjum. Į myndinni sést ekki stór perla śr rafi sem fannst ķ kumlinu. Hinar perlurnar eru śr gleri. Sumar perlurnar voru geršar į Noršurlöndum/Noršur-Evrópu, en t.d. litla gręna perlan og mįlmlitušu perlurnar (svk. "segmented metal foiled glass beads") eru ęttašar frį botni Mišjaršarhafs.

Žetta er aušvitaš meinloka. Ég hef boriš perlurnar undir fremsta sérfręšing Dana ķ perlum į vķkingaöld, Claus Feveile, og hann telur ekki aš perlurnar gefi įstęšu til aš tengja žęr uppruna žeirra sem bįru žęr, žó viš vitum vel aš mįlžynnuperlurnar og gręnu perlurnar ķ sörvinu séu komnar - jį, ķ milljaršatali-  frį Mišausturlöndum, og hafa žašan borist allt austur til Indónesķu, sušur til Madagaskar og noršur til Ķslands, og ef ég sį rétt um daginn, alla leiš til Amerķku. Žęr geta veriš miklu eldri en frį 10. öld en hafa veriš ķ umferš lengi, įšur en žęr bįrust til Ķslands. Žaš hefur ekkert meš uppruna fólks į Ķslandi aš gera hvort perlurnar eru frį "Sušur-Evrópu" eša "lengra aš komnar", en žaš skilur Michčle Hayeur Smith greinilega ekki. Perlur voru ein algengasta verslunarvaran į Jįrnöld og Vķkingaöld! Ķ staš žess aš vitna ķ MA ritgerš į ķslensku, hefši hśn įtt aš žekkja grundvallarverk Johans Callmers frį 1977 um glerperlur og greinar Claus Feveiles og annarra um perlur ķ Danmörku. Höfundur kaflans um klęšnaš og skreyti hefur greinilega ekki grundvallaržekkingu į žvķ sem hśn ritar um.

Ég hafši einnig samband viš Elķnu Ósk Hreišarsdóttur til žess aš sjį, hvort žetta rugl var frį henni komiš. Svo er ekki. Haft hafši veriš samband viš hana śt af sżningunni og bešiš um leyfi til aš vitna ķ mastersritgerš hennar og hśn hins vegar bešin um įlit į einhverju atrišum žessu viškomandi. Žaš voru mismunandi ašilar frį Žjóšminjasafni sem höfšu samband viš hana oftar en einu sinni. Baušst hśn til žess aš kķkja aftur į žęr upplżsingar sem hśn hafši undir höndum um perlurnar eša kķkja lauslega į perlurnar aftur og taka saman eitthvaš um efniš fyrir sżningu/bók, en žaš var ekki įhugi į slķku. Henni var heldur ekki bošiš aš lesa žaš sem endaši ķ sżningu eša bók um perlurnar og henni ekki send bókin. Žaš eru eru einfaldlega óįsęttanleg vinnubrögš og Žjóšminjaverši og safni henni til lķtillar fręgšar!

Žrįtt fyrir allt žetta spin ķ žessum kafla bókarinnar um klęšnaš konunnar. Žaš leikur enginn vafi į žvķ, aš konan hafi veriš blįklędd og upplżst er aš žaš hafi einnig veriš liturinn į vefnaši sem hefur fundist ķ 65% kumla kvenna į Ķslandi. Žvķ mišur er ekki upplżst, hvort žaš sé ķ kumlum žar sem fundist hafa vefnašarleifar, eša 65% allra kumla. Litarefniš er śr plöntu sem kallast Litunarklukka (Isatis tinctoria)

Aldurinn

Aldursgreininguna į kumlinu kynnir eiginmašur Michčle Heyeur Smith, Kevin Smith. Kevin er drengur góšur sem er ķslenskum fornleifafręšingum vel kunnur. Ungur aš įrum lagši prófessor einn ķ New York, Thomas H. McGovern hann ķ einelti, žar sem McGovern taldi ekki Ķsland vera big enough for both of them. Žaš er önnur saga og ljótari, sem brįšlega veršur sögš.

Strax žegar ég sé aš greiningarnar hafa veriš geršar hjį Beta-laboratories, fer mašur aš efast. Žetta er fyrirtęki sem selur greiningar og fóru löngum ekki allt of góšar sögur af žvķ. En žar sem bęši eru geršar δ13C męlingar og ašrar naušsynlegar leišréttingar fyrir višskiptavinina Beta ķ dag og aš žetta er AMS greining, žį hljóta aš vera ašrir og betri tķmar. Žaš er žó ljóst, aš Kevin Smith fremur žaš sem ég kalla elastic statistics (teygjutölfręši). Žaš er ekkert viš greiningarnar žrjįr sem  ég hef einnig rennt ķ gegnum OX-forritiš sem er hęgt aš gerast notandi aš į netinu, sem gefur įstęšu til aš įlykta annaš en aš ullin sem greind hefur veriš hafi vaxiš į rollum sem uppi voru į 9. öld. Enn sķšur aš tönnin (kollageniš ķ tönninni śr blįklęddu konunni sem greind var hafi veriš į lķfi og nżst henni fram į 10. öld, lķkt og Kevin Smith vill halda fram. Žaš er 90% rökleysa.

ketill_1.jpgketill_2.jpg

ketill_3.jpg

Samkvęmt leišréttum og kalķbrerušum AMS greiningunum er ašeins 3,5% lķkur į žvķ aš konan hafi veriš uppi ķ byrjun 10. aldar lķkt og Kevin Smith heldur žó fram aš sé lķklegast aš hafi veriš sį tķmi sem hśn lést į. 89% lķkur eru hins vegar į žvķ aš hśn hafi veriš uppi į 9. öld, skv. AMS-greiningunum.

Meš aldursgreininguna į nęlunum ķ kumlinu ķ huga, tel ég žó lķklegast aš vandamįliš sé enn sem įšur óįreišanleiki C-14 greininga į ķslensku efni, sem er mikiš vandamįl fyrir ķslenska fornleifafręši. Nęlur ķ kumlinu į Litlu-Ketilsstöšum , sem m.a. er hęgt aš  aldursgreina meš samhengisgreiningum meš dagssettri arabķskri mynt, annarri mynt og gripum meš žekktan aldur er aš mķnu mati įreišanlegri aldursgreining en žessar žrjįr greiningar. Konan sem heygš var į Ketilsstöšum dó aš mķnu mati į 10. öld, žó svo aš tölfręšilega séu viš męlingu geislakols greinilega meiri lķkur į žvķ aš hśn hafi lįtist į seinni hluta 9. öld. Kevin Smith hefur žvķ mišur ekki tekiš į žessum greinilega ósamręmi. Konan og fötin hennar uršu til į 9. öld, ef trśa mį AMS-greiningunum frį Beta-Lab, mešan aš skartgripir hennar voru ķ tķsku į 10. öld. Žaš er skrķtiš, ekki satt?

Lķkamsmannfręšin

Svo kemur merkilegasta grein ritlingsins, en hśn er eftir Joe W. Walser hinn žrišja, sem er meš MSc grįšu frį Durham University į Englandi noršanveršu, žar sem ég vann veturlangt įriš 1988-89 aš doktorsverkefni mķnu. Joe er einn žessara manna sem leitar svara ķ beinunum. Śt frį lengd lęrleggs žeirrar blįu kemst hann aš žeirri nišurstöšu, aš hśn hafi veriš 44-50 kg. aš žyngd og 147-159 aš hęš. Enginn mannfręšingur aš viti, nema žeir sem rannsaka morš, myndu įętla lengd og žyngd į žennan hįtt. Mašur veršur aš hafa önnur bein til aš fį rétta mynd. Hans Christian Petersen mannfręši- og tölfręšiprófessor viš Syddansk Universitet i Ošinsvéum sem įriš 1993 męldi bein śr kumlum og kirkjugöršum į Žjóšminjasafni Ķsland (sjį hér), valdi t.d. ekki aš įlykta nokkuš um hęš konunnar ķ kumlinu į Litlu-Ketilsstöšum śt frį einum lęrlegg. Hann hefur upplżst mig, aš žaš sé ekki hęgt nema meš mjög mikilli óvissu. BMI (body mass index) konunnar er einfaldlega ekki hęgt aš reikna śt frį einum lęrlegg.


Strontķum var žaš heillin

Strontķum-greining er ašal tķskufyrirbęriš ķ dag. Sitt sżnist hverjum og hefur t.d. Prófessor Kaare Lund Rasmussen ved Institut for.. fyrrverandi super-professor og forstöšumašur C-14 rannsóknarstofu Danska Žjóšminjsafnsins tjįši mér nżlega, aš hann telji oft ekki vera tölfręšileg rök til stušnings žess aš įlykta um fęšingarstaš, žann staš sem fólk ólst upp fyrstu 4-5 įrin, og žašan aš sķšur uppruna fólks śt frį strontķum-gyldum i greiningum į tönnum eša öšru lķfręnu efni.

strontium_trelleborg_1268376.jpg

Vķkingavirkiš Trelleborg į vestanveršu Sjįlandi var rannsakaš į 5. įratug sķšustu aldar. Žar fannst m.a. kirkjugaršur frį 11. öld, žar sem grafnir voru hermenn Haraldar blįtannar, aš žvķ aš tališ er. Fyrir nokkrum įrum réšust menn ķ aš rannsaka strontķum gildi ķ tönnum žeirra sem lagšir hafa veriš til hinstu hvķlu į Trelleborg. Nišurstašan var tślkuš į žann veg, aš meirihluti žeirra sem žar lęgju hefšu veriš erlendir mįlališar, žvķ žeir voru ekki meš sömu strontķum gildin og męld hafa veriš į Trelleborg. Įlyktaš var, aš žeir hefšu t.d. komiš frį Póllandi eša Noregi. Prófessor Kaare Lund Rasmussen ešlisfręšingur telur ekki aš žaš sé tölfręšilegur grundvöllur fyrir žvķ aš įlykta į žann hįtt (persónulegar uppl.  17.8.2015). Nżlegar męlingar į strontķum-gildum ķ Danmörku sżna svęši meš miklu hęrra strontķum ķ jöršu, vatni, gróšri sem og ķ žeim dżrum sem žar lifa en viš Trelleborg. Reyndar er svęši, rétt hjį Trelleborg, sem er meš nęrri žvķ eins hį gildi og sumir einstaklingarnir į Trelleborg (raušu svęšin į kortinu). En nišurstašan um erlenda mįlališa Haralds Blįtannar er komin śt ķ "heimsbókmenntirnar", žó žęr séu vęgast sagt hępnar, og žeir sem birt hafa žessar nišurstöšur viršast eiga mjög erfitt meš aš taka gagnrżni.

stronium_denmark_1268379.jpg

Įfram meš Stķnu Blįu

Fyrr ķ sumar var žvķ haldiš fram ķ fjölmišlum, aš blįklędda konan vęri frį Vestur-Skotlandi eša hefši ališ manninn žar į unga aldri. Eitthvaš hefur žeirri nišurstöšu veriš breytt fyrir bókina, žvķ nś įlyktar Joe Walser III, aš ķsótópagildi greiningarinnar séu dęmigerš fyrir  vestur- og sušur England, Ķrland, Wales og Skosku eyjarnar.

Žaš, aš Joe heldur aš strontķum-gildin ķ konunni sżni aš hśn hafi fyrstu įr sķn bśiš į Skotlandi, Wales osfr., žį segir žaš ekkert um ętterni hennar. Hśn getur allt eins veriš ęttuš śr Noregi, žó hśn hafi fęšst į Skotlandi. Reyndar er žaš nś svo, aš Joe Walser III hefur ekki einu sinni haft fyrir žvķ aš upplżsa lesendur, hvaša strontķum-gildi konan hefur. En ef hann telur sig finna svipuš gildi į Bretlandseyjum og fundust ķ tönn Ketilsstašakonunnar, žį gęti hśn alveg eins hafa fęšst og alist fyrstu įr sķn upp ķ Noregi, žvķ ķ Noregi eru strontķum gildi vķšast hvar ekki ósvipuš žeim sem męlast į Bretlandseyjum. Ef Joe skošar žessa grein, sér hann aš męlingar į  Bretlandseyjum og ķ Noregi gefa svipašar nišurstöšur. Sś blįa gęti žess vegna vel hafa fęšst og alist upp i Noregi, og žvķ ekki žaš?

Glęsilegasta, en sömuleišis vitlausasta yfirlżsing bókarinnar kemur svo į bls. 53., žar sem Walser skrifar:

"Sżni var tekiš śr hęgra gagnaugabeini konunnar og sent til fornDNA greiningar hjį Ķslenskri erfšargreiningu. Nišurstöšur žessara rannsókna liggja ekki fyrir en žęr gętu veitt nįnari upplżsingar um śtlit konunnar, uppruna og bśsetu."

Nema aš menn finni smįvęgilegan litningagalla sem t.d. veldur žvķ aš fólk er raušhęrt og hefur aš žvķ er okkur hinum finnst ramma svitalykt, er algjörlega śt ķ hött aš įlķta aš hęgt sé aš įkveša eitt eša neitt um " śtlit" konunnar, nema aš hśn hafi veriš haldin einhverjum erfšagalla (syndrómi) sem t.d. hefur bęklaš hana. Aš sjį mannfręšing sem įlķtur aš fenótżpa (śtlit fólks) geti įkvaršast 100% af genótypunni (erfšamenginu) er fjarstęšukennt. Vitaskuld geta DNA-rannsóknir hugsanlega sagt eitthvaš til um, hvort konan ķ kumlinu hafi veriš t.d. negri eša frį Mišausturlöndum, en eins og perlurnar, žį sżnir DNA hennar ekki śtlit hennar og žašan af sķšur nokkuš um žjóšerni (etnicitet).

Lokagrein ritsins er eftir Juliu Tubman, ungan forvörš, og fjallar um forvörslu į holdsleifum af andliti konunnar. Žar sem mig skortir žekkingu į forvörslu, žį verš ég aš sleppa mati mķnu į žvķ, enda sżnist mér vinnuašferš Tubmans vera mjög yfirveguš og nįkvęm śt frį lżsingum hennar.

Žessi annars rżra śtkoma, sem hefur veriš sett upp sem sżning į Žjóšminjasafni Ķslands, og lķkt viš rannsóknir į Ötzi gamla ķ Ölpunum. Kumlkonan hefur meira aš segja veriš dregin inn ķ kvenréttindasögu Ķslands, finnst mér ęrin įstęša til aš skżra bókina upp į nżtt: Fįklędda konan er nafn meš rentu eftir mešferš fręšimannališsins į henni. Efniš er rżrt og rśiš.meira_rugl.jpgŽessi einkennilega myndaröš fylgir grein Joe W. Walsers hins žrišja um beinin (bls. 48-9). Hvernig getur lķkamsmannfręšingur meš viršingu fyrir sjįlfum sér sętt sig viš aš hold  og hśš sé teiknuš yfir śtlķnur hauskśpuleifanna og įn žess aš listamašurinn geri sér grein fyrir žvķ aš žykkt mjśkra vefja į żmsum stöšum į höfši hefur veriš rannsakaš skipulega af vķsindamönnum um įratugaskeiš og nota menn žęr męlingar žegar śtlit fólks er įkvešiš śt frį höfuškśpu, t.d. ķ moršmįlum? Mašurinn sem teiknar žetta er vissulega ekki mannfręšingur heldur Snorri Freyr Hilmarsson, hönnušur sżningarinnar um blįu konuna, sem kannski er betur žekktur fyrir aš vera einn aš hugmyndasmišunum, įsamt Dr.in spe Sigmundi Davķš Gunnlaugssyni forsętisrįšherra Ķslands, į bak viš verkefni sem stefnir aš žvķ aš byggja fornleifar, t.d. heilan leikmyndabę ķ gömlum stķl į Selfossi. Žaš hefur fariš fyrir konunni į teikningum hans lķkt og hinni hįlfgömlu Selfoss hugaróranna, aš konan sem hann skóp meš blżantinum er įkaflega óekta. Mér sżnist aš žarna sé komin landnįmskerlingin į mjólkurfernum hér į įrum įšur.

Ein dönsk grafskeiš hlżtur aš vera meira en nóg fyrir žetta mišur glęsilega framtak ķ ķslenskri fornleifafręši. Mér er meinilla viš aš bśta nišur grafskeišar til aš gefa minna. Skeišina fęr hönnušur bókarinnar, Sigrśn Sigvaldadóttir hjį Hunangi. Fornleifur gefur mest 6 skeišar.1_grafskei.jpg

 

Aš lokum syngur Leonard Cohen um the Famous blue Raincoat. Njótiš nś snillinnar!

 


Tżnda kingan

  Kinga 3

Eitt af žeim oršum sem hljómušu svo fornlega og seišandi ķ doktorsritgerš Kristjįns heitins Eldjįrns, Kumli og Haugfé ķ heišnum siš į Ķslandi, var oršiš kinga. Ef mašur leitar aš oršinu kinga og ljósmyndum af kingum į Google, er svo sannarlega um aušugan garš aš gresja, žar sem žetta er lķka nafn į kvendżrlingi ķ Pólandi. Kingur nśtķmans ķ Pólland lķkjast žó margar föllnum snótum, eša kannski er ég ekki meš nógu pólskan smekk til aš sjį žessa pólsku fegurš. Sjón er sögu rķkari.

Aftur aš kingum Eldjįrns. Hann lżsti ķ bók sinni Kuml og Haugfé fjórum forlįta kingum sem fundist höfšu ķ fornu kumli į Granagiljum fyrir ofan Bśland ķ Skaftįrtungum (Granagil eru kölluš svo eftir Grana Gunnarssyni sem Kįri Sölmundarson drap). Į myndunum hér aš ofan og nešan sjįiš žiš aš kingur žessar eru kringlótt, steypt men meš opnu verki, sem menn og konur hengdu viš sörvi (steinahįlsfesti) eša einhvers stašar į klęšnaš sinn. Kingurnar frį Granagiljum eru um 2,5 sm ķ žvermįl.

Kinga 2

Žiš furšiš ykkur kannski į žvķ, aš hér er ašeins aš finna myndir af žremur kingum, en en ekki fjórum. Žaš er ekki vegna plįssleysis. Ķ nżrri śtgįfu Kumls og Haugfjįr, žašan sem myndirnar eru fengnar aš lįni, eru nefnilega ašeins hęgt aš finna ljósmyndir af žremur kingum, žótt textinn nefni fjórar. Og viti menn, žegar mašur athugar ķ frumśtgįfu Kumls og Haugfjįr, žį eru žar vissulega sżndar fjórar kingur frį Granagiljum į blašsķšu 323 (mynd 142, kingan ķ mišjunni).

Og hér kemur skżringin. Fyrir allmörgum įrum, sķšast į 9. įratug og fyrst į sķšasta įratug sķšustu aldar, įšur en ég hóf störf į Žjóšminjasafni Ķslands, skrįši ég og ljósmyndaši valda hluta kumlfjįr į Ķslandi ķ tengslum viš doktorsverkefni mitt. Einn daginn var ég kominn aš kingunum. Sama hvaš ég leitaši, žį fann ég ekki allar kingurnar frį Granagiljum. Mér var sagt aš leita ķ skśffunum undir gömlu sżningarskįpunum ķ Fornaldarsalnum svokallaša, en allt kom fyrir ekkert. Ķ ašfangabók voru kingurnar vissulega sagšar fjórar. Loks nįši ég tali af Žór Magnśssyni žjóšminjaverši, sem gat sagt mé, aš ein kingan hefši veriš send til Kanada į heimssżninguna įsamt öšrum gripum śr Žjóšminjasafni, en hśn kom aldrei aftur til Ķslands.

Kingan var send į heimssżninguna EXPO67 i Kanada og kom aldrei aftur til baka. Hśn hvarf, eša kannski var henni stoliš? Žór gat lķtiš skżrt fyrir mér, af hverju ekkert var fęrt af upplżsingum inn um žetta tap, t.d. ķ ašfangabók safnsins. Žór sagši žaš ekki venju aš bęta viš skrįningu į gripum ķ handritašri ašfangabók safnsins.

Kinga 1

Kannski hefur Žór Magnśsson heldur ekki haft fyrir žvķ aš segja yfirritstjóra annarar śtgįfu Kuml og Haugfjįr, Adolfi Frišrikssyni, frį žessu tapi, žvķ ekki er Adolf aš furša sig į žvķ aš upphaflegi textinn, sem og textinn ķ 2. śtgįfu, greini frį fjórum kingum frį Granagiljum, mešan aš hann er ašeins meš mynd af žremur kingum ķ nżrri śtgįfu į doktorsritgerš Kristjįns forseta. Hann er lķka meš heldur lélegar pennateikningar af kingunum, žremur og ekki fjórum. Gripateikningarnar ķ 2. śtgįfu Kuml og Haugfjįr er reyndar mikill ljóšur į śtgįfunni, en žaš er önnur saga sem veršur fariš inn į sķšar. 

Fleiri tżndir gripir 

Ętli Žjóšminjasafniš sakni fleiri gripa en kingunnar frį Granagiljum? Ég tel mig vita aš svo sé, en veit ekki hvort tekiš er į žvķ mįli eins og ešlilegt mętti žykja. Vissuš žiš aš stytta śr safni Jóns Siguršssonar hvarf eitt sinn eftir aš hópur fólks af Keflavķkurflugvelli hafiš fengiš aš heimsękja safniš į mįnudegi, žegar safniš var annars lokaš. Gömul kona, sem gętti herbergis Jóns Siguršssonar, sór og sįrt viš lagši, aš postulķnsstyttan hefši horfiš śr safninu žann dag (og hśn var enginn Kanahatari). Hśn og ašrar konur sem gęttu gripa į safninu ķ mörg įr greindu mér frį žessu žegar ég var barn, lķklegast hefur žaš veriš um 1970, en styttan hvarf fyrr.

Gripir hafa einnig horfiš skömmu eftir aš žeir voru grafnir śr jöršu, žvķ žeir hafa ekki fengiš forvörslu. Žar hafa fariš forgöršum upplżsingar sem hefšu veriš miklu veršmętari fyrir įhugasama feršamenn en tilgįtuóskapnašurinn sem menn dreymir um, og žeir byggja nś jafnvel ķ Skįlholti

Ķtarefni:

Kristjįn Eldjįrn 1956. Kuml og Haugfé ķ heišnum siš į Ķslandi. Bókaśtgįfan Noršri, Akureyri.

Kristjįn Eldjįrn 2000. Kuml og Haugfé ķ heišnum siš į Ķslandi. 2. śtgįfa. Ritstjóri Adolf Frišriksson. Fornleifastofnun Ķslands, Mįl og Menning, Žjóšminjasafn Ķslands.


Nęla frį Vaši

Allmargir gripir sem ęttašir eru frį austurhluta Skandinavķu og löndunum viš botn Eystrasalts hafa fundist ķ jöršu į Ķslandi. Sumir žessara gripa eru greinilega geršir žar austur frį, en ašrir eru undir stķlįhrifum žašan. Ķ raun hafa fundist fleiri gripir frį Eystrasaltslöndunum noršanveršum en gripir sem óyggjandi er hęgt aš tengja Ķrlandi eša svoköllušum keltneskum stķlįhrifum.

Nęlan frį Vaši ķ Skrišdal 2
Ljósm. Ķvar Brynjólfsson. Žjóšminjasafn Ķslands.

Nęlan frį Vaši ķ Skrišdal ķ Sušur-Mślasżslu fannst ķ kumli įriš 1894 en kom į Forngripasafniš tveimur įrum sķšar, Žaš er til góš lżsing į fundi hennar frį 1897 eftir Stefįn Žórarinsson:

Žess skal žį fyrst getiš aš žessi stašur er rétt fyrir utan og ofan tśniš į Vaši  į snöggu grasbarši. Žannig var variš aš utan af žessu barši hefi blįsiš, grasrótin og moldin, sem mun vera c. 3 kvartél į žykkt ofan į aur. Svona hefur haldiš įfram aš blįsa upp žar til komiš var aš beinunum, žį lomu žau ķ ljós. Aušvitaš sįst ekki nema höfuškśpan sem upp var komin, en žegar grafiš var svo sem 4-5 žuml., og sumstašar ekki nema 2-3 žuml., žį komu öll beinin ķ ljós. Öll mannabeinin sįust bęši tįbein og fingur, nema hvaš ryfbein og hryggur var farin aš fśna, žar sem innżflin höfšu legiš

Eftir žvķ sem eg žekki best til įtta, žį lįg mašurinn frį hį noršri til hį sušurs, žannig aš höfušiš snöri sušur, en fęturnir noršur. Beinin lįgu öll reglulega, og var auš séš, aš viš žau hefši aldrei veriš įtt. -  Sverš žaš sem sumir segja aš hafi fundist hef ég ekki getaš fengiš įreišanlegar sagnir um, enda hefši ég best getaš trśaš, aš žaš vęri ósatt? En Björn į Vaši segiš žaš satt vera aš žar hafi fundist hnappar nokkuš einkennilegir, en vķst eru žeir tapašir. Brjóstnįlina fann eg af žeirri įstęšu aš žegar ég sį höfuškśpuna, žį fór eg aš grafa žar nišur og fann eg žį strax nįlina hjį hįlsinum.

Ég tók öll beinin saman og gróf žau ķ sama staš nišur, žó nokkru dżpra. Žess skal getiš aš baršiš er ekki blįsiš lengra upp inneftir en rétt yfir beinin, svo fleiri bein geta ef til vil veriš žar. Sendi form. Forngripasafnsins mann hér austur žį er ég jafnan reišubśinn aš gefa žęr upplżsingar er ég get af žessum fundi mķnum.

Borrodżriš frį Vaši

Žessi hringlaga nęla, sem er śr koparblöndu, er steypt og lokuš aš aftan meš plötu sem nįl er fest į. Bronsplatan, sem hangir ķ kešjunum og sem į eru leifar af gyllingu, er meš skrautverki ķ Borróstķl. Nęlan, kešjurnar og axalaga plötu sem hanga į žeim benda til stķlįhrifa frį baltnesku löndunum eša Rśsslandi og aš hśn sé frį 10. öld. Svipašar nęlur finnast ķ Finnlandi, noršur ķ Žrumu (Troms) ķ Noršur-Noregi, en finnast hins vegar ekki ķ sunnan- og  vestanveršri Skandinavķu. Austręnir hlutir finnast afar sjaldan žar. Tvęr mjög lķkar nęlur hafa fundist į Ķslandi.

Baltneskir, rśssneskir og finnskir gripir, sem finnast ķ Noršur-Noregi, eru jafnan tengdir samķskri bśsetu eša verslun Sama į žessum slóšum. Samar, sem įšur voru kallašir Lappar, hlutu ekki veršskuldaša athygli ķ fornleifafręšinni fyrr en fyrir nokkrum įratugum, og ekki eru mörg įr sķšan žessi frumbyggjar Skandķnavķu voru var nefndir ķ bókum um vķkingaöldina. Žjóšernisnęrsżni norręnnar fornleifafręši og sagnfręši gerši žaš aš verkum aš hlutu Sama ķ menningu jįrnaldar gleymdist og aš žeir voru jafnvel taldir óęšri Skandķnövum. Žótt enn sé vinsęlt aš sjį Sama ķ hlutverki nįttśrubarnsins eru fręšimenn nś sammįla um mikilvęgi žeirra fyrir menningar- og verslunartengsl ķ Noršur-Skandinavķu į jįrnöld og mišöldum.

Verslunarhęfileika Sama könnušust fyrstu landnemar į Ķslandi vel viš, enda margir žeirra ęttašir śr nyrstu hérušum Noregs og voru  jafnvel af samķskum ęttum. Rannsóknir danska mannfręšingsins Hans Christian Petersens  ķ Žjóšminjasafni sumariš 1993 į beinum fyrstu Ķslendinganna viršast eindregiš benda til žess aš žau tengsl kynni aš vera meiri en t.d. Landnįmabók getur um. Austręnir gripir į Ķslandi gęti žvķ sżnt tvennt. Annars vegar verslunartengsl viš Noršur-Skandķnavķu, og hins vegar skyldleika Ķslendinga viš žį sem žar bjuggu.

Grein žessi birtist fyrst ķ bókinni Gersemar og Žarfažing  (1994), bók sem Žjóšminjasafn Ķslands gaf śt į 130 įra afmęli safnsins og sem Įrni Björnsson ritstżrši. Örlitlar višbętur hafa veriš geršar viš grein mķna hér.

Ķtarefni:  

Vilhjįlmur Örn Vilhjįlmsson, "Archaeological Retrospect on Physical Anthropology in Iceland". Populations of the Nordic countries Human population biology from the present to the Mesolithic." [Proceedings of the Second Seminar of Nordic Physical Anthropology, Lund 1990. Editors Elisabeth Iregren and Rune Liljekvist ]. Report Series from the Archaeological Institute, University of Lund No. 46 (1990), 198-214. Hęgt er aš lesa greinin hér ķ pdf sniši, en dįlķtinn tķma tekur aš hlaša hana nišur.

SJSAMI~1
Ivar Samuelsen, Sami frį Finnmörku

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband